Tautodailininkė Daiva Stoncelienė savo širdies skrynią pravėrė ir lazdijiečiams

Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje eksponuojama nepakartojamo originalumo, savitumo bei unikalumo tapybos, grafikos bei miniatiūrų darbų paroda, kurią pateikė tautodailininkė iš Druskininkų Daiva Stoncelienė.  Parodai autorė  pristatė  net 25 darbus,  juose menininkė  išliejo susikaupusias emocijas ir mintis įvairiomis spalvomis, „iš būties ištraukė tai, kas neapčiuopiama, kartais nesuvokiama, bet matoma, nujaučiama“.
    Daiva Stoncelienė  šiuo metu gyvena Viečiūnuose, Druskininkų savivaldybėje.  Dar gyvenant Druskininkuose, kur net ore tvyrojo čiurlioniška aura, menininkė pradėjo ieškoti tikros kūrybos impulso, originalių idėjų bei vidinės ramybės. Kai užaugo vaikai,  Daiva pajuto, jog atėjo metas, kai norėjosi atrasti save. Dar nuo mokyklos laikų  ji visada norėjo piešti, tačiau niekada neturėjo  jokio paskatinimo. 
    Yra išbandžiusi  daug įvairių technikų – nuo dekupažo, karoliukų vėrimo, molio lipdymo iki tapybos ir grafikos. Nuo to viskas ir prasidėjo. Kuo toliau, tuo labiau  menininkę traukė piešimas, tapyba. „…. Ir atėjo metas, kada staiga suvokiau, kad laikas atidaryti savo širdies skrynią. Taip, kai gėrimės anksti pavasarį pražydusiomis pienėmis,  taip kaip vaikiškai džiaugiamės, sugalvoję norus ir pūsdami į niekur jų lengvus pūkelius“, – apie savo kūrybos pradžią pasakojo tautodailininkė  Daiva Stoncelienė.  
       Pagaliau ji  pradėjo užsiiminėti  tuo, kas visą gyvenimą labai patiko. Jos kiekvienas sukurtas darbas – savęs išraiška, tos dienos emocijos.  Pasak menininkės, darbai nėra tapomi su mintimi parduoti, bet jeigu atsiranda pirkėjas, sutaria dėl kainos.  Tautodailininkei Daivai Stoncelienei ypač patinka eksperimentuoti, tarsi „ieškoti savęs“. Jai  labiausiai patinka tapyti – emocijas išlieti spalvomis. Širdis džiaugiasi, kuriant miniatiūras, mielus grafikos darbus. Šiuos kūrinius mielai dovanoja jai brangiems žmonėms ir džiaugiasi matydama laimingus jų veidus. „Juk kuriu pati dėl savęs, kaskart įdedu dalelę širdies, todėl žmonėms, ko gero, tai patinka“, – kalbėjo menininkė. Tiesą sakant, ji darbams ,,nepririša“ savo pavadinimų, nori, kad parodų metu lankytojai sustotų ir pažiūrėję patys suteiktų darbui vardą. Juk kiekvienas matome ir jaučiame kitaip. Daivai Stoncelienei teko surengti ir personalinių bei kolektyvinių savo kūrybos parodų įvairiose Druskininkų erdvėse – centre AQUA,  Viečiūnų laisvalaikio salėje, Marijampolėje, bendrose Druskininkų menininkų parodose. Pirmoji karantino banga paskatino sukurti grafikos ciklą ,,Aukso viduriukas“, darbai dalyvaus  parodoje-konkurse R. Krasninkevičiaus premijai laimėti Marijampolėje.
   Tiesa, po  8 klasių baigimo Daiva  labai norėjo  tapti keramikos dekoratore, tačiau jos į tuometę Kauno 52 mokyklą nepriėmė, nes Druskininkuose nebuvo keramikos įmonių. Teko grįžti į Druskininkus ir baigti vidurinę mokyklą, o vėliau – ir Prekybos mokyklą. Dailės ji  tuomet nesimokė, bet jautė, kad širdyje visuomet buvo  menininkė. „Laimė, man teko kūrybos džiaugsmą patirti Druskininkuose“, – atviravo menininkė .
Pasak jos, kūrybinio įkvėpimo pasisėmusi dar vaikystėje, kai vasaras teko praleisti Žiūrų kaime, Varėnos raj. Matydavo,  kaip teta audžia, kaip jos divonuose kontūrus ir formas įgyja įvairūs augalai, gėlių žiedai. ,,Žiūrėdavau, stebėdavau, ir, ko gero, mokiausi. Ten turbūt ir gimė meilė menui ir grožiui. Ir dzūkiškai dainai, ir viskam, ką tuomet matydavau“, – pasakojo  tautodailininkė.
Kai prieš 20 metų iš Druskininkų atvažiavo  gyventi į Viečiūnų miestelį, jis menininkės nesužavėjo. O dabar tikrai niekur kitur gyventi nenorėtų. Dabar Daiva Stoncelienė priklauso Viečiūnų bendruomenės tarybai. Ją galima pamatyti įvairiuose renginiuose, šventėse,  dalyvaujančią kūrybinėse dirbtuvėse, aplinkinius džiuginančią originaliais savo paveikslais ir kitomis technikomis atliktais kūriniais. Tautodailininkė be galo džiaugiasi,  kad visas jos veiklas labai palaiko vyras Arvydas ir dukros, šiuo metu gyvenančios Anglijoje. Sulaukia visapusiško sesers Vilmos palaikymo.
Tiesa, dailės srityje būtent vyras ir yra pirmasis jos kritikas ir patarėjas. „Smagu, kad jis su manimi kartu dalyvauja renginiuose, jaučiu jo paramą ir tvirtą petį“, – atviravo Daiva Stoncelienė.
,,Kitaip tariant, su menu susieta svajonė išsipildė, esu tautodailininkė, Vilniaus tautodailininkų sąjungos narė. Dalyvauju kasmetinėse  „Aukso vainiko“ parodose“, – akcentavo tautodailininkė.
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija nepaprastai džiaugiasi, jog žymi tautodailininkė Daiva Stoncelienė savo kitu pasaulio matymu panoro pasidalinti su mumis. Tačiau dabar lankytojų džiaugsmą šiek tiek slopina griežtos karantino taisyklės, kurios apriboja ir gimnazijos skaityklos veiklą. Visgi šią parodą bus galima pamatyti ir neišėjus iš namų – virtualioje erdvėje – Lazdijų gimnazijos skaityklos Facebook paskyroje. Pasibaigus karantino laikotarpiui, bus galima  atvykti į gimnazijos skaityklą ir šią nuostabią parodą pamatyti realiai – jos eksponavimo laikas pratęsiamas iki kovo 15 dienos. 
                     

Bibliotekininkė Daiva Mikalauskienė

This entry was posted in Be kategorijos. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *