Kalėdinių piešinių ir nėrinių parodos gimnazijos skaitykloje
Šventų Kalėdų laukimą Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje papuošė dvi nuostabios parodos. Viena iš jų – Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos 5 -10 klasių mokinių piešinių paroda „Kalėdų pasaka“. Šių klasių mokiniai per dailės pamokas, vedamas mokytojos Jūratės Baranauskienės, piešė piešinius žiemos tema, taip mėgindami juose įkūnyti šventines nuotaikas. Pasitelkę savo fantaziją bei kruopštumą, mokiniai kūrė šventinę nuotaiką su daugybe šventinių herojų vaizdų, jaukiu namų židiniu, Kalėdų ramybę saugančiais angelais, seniais besmegeniais, iš namų langų tviskančiomis žvaigždutėmis, baltomis snaigėmis. Piešinių gausa ir įvairovė pasižymi savotišku meniškumu, originalumu, o svarbiausia – kiekvienas iš jų skleidžia Kalėdų šilumą. Iš viso parodoje eksponuojami 33 piešiniai, atlikti akvarele bei guašu.
Esu dėkinga mokytojai Jūratei Baranauskienei už suteiktą galimybę mokinių piešinių parodą „Kalėdų pasaka“ eksponuoti gimnazijos skaitykloje.
Šilta ir jauki kalėdinė dvasia įamžinta ir veisiejietės Editos Česnulytės rankdarbių parodoje „Balti nėriniai“. Tai vąšeliu nertų rankdarbių – Gerumo angelų, snaigių, staltiesėlių bei servetėlių paroda.Parodos autorė Edita Česnulytė gimė, augo ir mokėsi gražioje gamtos apsuptoje vietoje – Veisiejuose. Būdama 12 metų iš mamos ir sesers išmoko pirmųjų mezgimo virbalais ir nėrimo vąšeliu paslapčių. Mezgėjos pirmoji paroda įvyko Lazdijuose 2003 m., minint Pasaulinę turizmo dieną. 2007 m. ji dalyvavo parodoje „Puoselėjant asmeninį kūrybiškumą“, kuri vyko Veisiejų seniūnijoje. Nuo 2011 m. Edita Česnulytė uoliai dalyvauja neįgaliųjų rankdarbių studijos ,,Kuparėlis“ veikloje. Čia ir toliau tobulina savo mezgimo įgūdžius bei mokosi kitokių menų: dekupažo, vėlimo sausuoju būdu, floristikos. Ji tikra auksarankė. Puikiai neria ne tik vąšeliu, bet ir mezga riešines, šalikus, kitus rankdarbius. Talentinga mezgėja bei nėrėja nekaupia savo darbų: už gerą žodį juos dovanoja prieš šv. Kalėdas draugams, pažįstamiems, artimiesiems, bičiuliams. Jos autorinė rankdarbių paroda buvo eksponuota ne tik Veisiejų regioniniame parke, bet ir Veisiejų krašto muziejuje. Taip pat E. Česnulytės darbai buvo pristatyti ir neįgaliųjų rankdarbių studijos ,,Kuparėlis“ narių organizuotose bendrose parodose.
Kalėdinėje parodoje autorė eksponuoja 16 darbų. Dėmesį traukia nerti vąšeliu angeliukai, išsiskiria Editos Česnulytės vąšeliu nertos elegantiškos baltos snaigės, įspūdinga nerta saldaininė bei įvairios servetėlės.
Visi darbai atlikti klausantis širdies balso, todėl jie tokie šilti, mieli bei tikroviški. Linkiu Editai kūrybinių sumanymų, ieškojimų ir atradimų. Paroda dar veiks iki sausio 10 dienos. Kviečiu apsilankyti.
Daiva Mikalauskienė
————————————————-
Dosnios Knygų Kalėdos Vilniaus Viršuliškių mokykloje
2018 metų gruodžio 21 dieną Viršuliškių mokykloje vyko „Knygų Kalėdų“ akcija- knygų dovanojimas mokyklos bibliotekai. Moksleiviai- klasių atstovai, karti su auklėtojomis rinkosi bibliotekoje ir dovanojo knygas- tiek pirktas nuo klasių, tiek ir asmeniškas. Viso gavome net 91 egzempliorių naujų knygų.
Bibliotekininkė kartu su mokiniais džiaugėsi gautomis knygomis, kurios praturtins mokyklos fondą, o moksleiviai gavo simbolines padėkas- „Knygų Kalėdų“ skirtukus ir vaišinosi K.K. saldainiais.
Rūta Rasimavičiūtė, Vilniaus Viršuliškių mokyklos bibliotekininkė.
———————————————————————–
Misija Sibiras – 2018 Vilniaus rajono Riešės gimnazijoje
2018-12-20 dieną per antrą pamoką gimnazijos bibliotekoje svečiavosi „Misija Sibiras–18“ dalyviai Domas Miciulevičius ir Kristijonas Povylius, kurie gimnazinių klasių mokiniams pasakojo savo patirtus įspūdžius ekspedicijoje. Šiais metais ekspedicijos dalyviai lankėsi Kazachstano Respublikoje, kur kaip ir kasmet tvarkė kalinių kapines, statė memorialinius paminklus, bendravo su dar gyvais politinių kalinių giminaičiais. Svarbiausia dalyvių misija – grįžus į Lietuvą papasakoti apie ekspedicijoje patirtas emocijas, kurti naujus istorijos išsaugojimo būdus.
Parašė bibliotekos vedėja Eglė Karakajienė
——————————————————————
Kalėdinės dirbtuvėlės Riešės gimnazijos bibliotekoje
Kai ausis vis dažniau ima kutenti kalėdinės melodijos, o akyse vis dažniau suspingsi šventiniai blizgučiai, suprantame, kad atėjo metas ruoštis stebuklingai metų šventei – Kalėdoms!
Kartu su 4 c klasės mokiniais ir jų mokytoja Ilona Meceliene gruodžio mėnesį gaminome kalėdinius žaisliukus iš siūlų, klijų, įdėdami daug kruopštumo. Žaisliukais papuošime gimnazijos biblioteką.
——————————————
Svečiuose Vytautas Račickas
Kasmetinis mūsų bibliotekos svečias rašytojas Vytautas Račickas prisipažino, kad labai myli Vilniaus Martyno Mažvydo progimnaziją ir jos mokinius bei noriai važiuoja su jais pabendrauti. O bendravimas būna linksmas todėl, kad svečias, užduodamas klausimus, suteikia vaikams galimybę patiems išmąstyti, kokią naudą teikia knygų skaitymas. Išklausęs mokinių minčių lietų rašytojas apibendrino: ,,Jums tik atrodo, kad jūs knygą skaitote, iš tiesų, jūs knygą iš naujo rašote. Skaitymas vaizduotę ugdo, o televizija ir kompiuteris žmogų bukina.” Dar svečias priminė apie artėjančias šventas Kalėdas ir atsisveikino eilėmis apie ,,Gerumo krautuvėlę”:
Nusipirkime gerumo,
Nors ir už mažytę sumą.
Jei dalinsim gerumus,
Bus gyvenimas puikus.
Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos bibliotekininkės Danguolė Matulevičienė ir Regina Vaitkevičienė
———————————————————————
Veiklos Vilniaus rajono Riešės gimnazijos bibliotekoje 2018 metais
Siekiant lavinti mokinių skaitymo įgūdžius 2018 m. vasario 15 dieną 1 a klasėje bibliotekos vedėja mokiniams skaitė Šarlio Pero pasakas, aptarė pasakų skleidžiamą gėrį. Knyga mažuosius klausytojus įkvepia dalintis gerumu!
Skaitome M. Vainilaičio eilėraščius
2018 kovo 15 dieną gimnazijos bibliotekoje 1e klasės mokiniams buvo skaitomi M. Vainilaičio eilėraščių rinkiniai. Pamokos metu mokiniai atliko kūrybinius darbelius, kuriuos galima pamatyti parodėlėje gimnazijos bibliotekoje.
2018 m. balandžio 17 dieną bibliotekos darbuotojos kartu su 4b klasės mokiniais gimnazijos bibliotekoje dalinosi pasakojimais apie įdomiausias šiais mokslo metais skaitytas knygas. Labiausiai patikusią knygą mokiniai iliustravo.
Laisvė skaityti – minime Pasaulinę knygos dieną
2018 m. balandžio 23 dieną, Pasaulinę knygos dieną, bibliotekos darbuotojos kvietė gimnazijos ir jos skyrių mokinius ir mokytojus skaityti tai, kas mums patinka, kas mus įkvepia ir skaitydami mes tuo metu net nepastebime, kas vyksta aplinkui mus. Mokytojos 2c, 3c, 3b, 4b, 6a, 6b, 8b ir Bukiškio progimnazijos 5 klasėse vedė lietuvių kalbos ir literatūros pamokas, kurių metu mokiniai ir mokytojai tiesiog skaitė knygas panirdami į dvasinius išgyvenimus.
Akcija „Atverkime duris į knygos ir žinių pasaulį“ 2018 m.
Kaip ir kasmet mokslo metus Riešės gimnazijos biblioteka pradėjo akcija „Atverkime duris į knygos ir žinių pasaulį“. Jos metu Riešės gimnazijos ir Riešės gimnazijos Bukiškio progimnazijos skyriaus pirmokai supažindinami su bibliotekos fondais bei tvarkos taisyklėmis, mokomi prižiūrėti ir tausoti vadovėlius bei grožinę literatūrą.
Pamokėlė „Mes jau mokame skaityti“
Vykdant projektą „Bibliotekos duris atvėrus“ 2018 m. spalio 24 dieną bibliotekoje vyko pamokėlė „Mes jau mokame skaityti“, kurios metu 1b klasės mokiniai kartu su bibliotekos darbuotojomis aptarė savo pirmąsias perskaitytas knygas, diskutavo, jog knygose vaizduojamos gyvenimo situacijos – pamokančios, o aprašomi jų sprendimo būdai yra daug įdomesni, lavinantys vaizduotę.
2018 m. lapkričio 14 dieną per trečią pamoką bibliotekoje 4 d klasės mokiniams buvo skaitomos K. Binkio poemų ištraukos. Mokiniai taip pat buvo supažindinti su poeto biografija, kūryba bei jiems pristatytos bibliotekoje esančios šio rašytojo knygos.
Už šiltų namų langų bauginantis šaltis ir žmonės, susigūžę nuo vėjo ir darganos. Ar visada skubėdami atkreipiame dėmesį į baikščiai prie namo kampo prisiglaudusį šunį arba bandantį užšokti ant šiukšlių konteinerio sulysusį mažą kačiuką? O juk gyvūnai taip pat moka svajoti – apie gerą šeimininką ir skanų maistą, jiems taip saugu šiltuose ir jaukiuose namuose.
Nuo 2018-11-23 iki 2018-12-18 gimnazijos biblioteka skelbia paramos beglobiams gyvūnams akciją „Gyvūnų Kalėdos“. Bibliotekoje veiks paramos gyvūnams surinkimo punktas.
————————————————————————————————
SVARBIAUSIA MYLĖTI SAVO TĖVYNĘ IR KRAŠTĄ
Lapkričio 27d. Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje vyko netradicinė pamoka, kurios metu kalbėjome apie Simoną Daukantą ir „ Būdą senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ bei kitus jo darbus ir siekius, kurie ligi šių dienų vis dar stebina žmones. Joje dalyvavo 1gc klasės mokiniai su lietuvių kalbos mokytoja Dale Jafimova.
Netradicinės pamokos pradžioje su pamokos tikslu supažindino skaityklos darbuotoja. Vėliau, po skaityklos darbuotojos žodžių, mokiniai pristatė savo pasiruošimą šia tema. Simonas Daukantas (1793 – 1864m.) – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, knygos „ Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ autorius, 800 žemaitiškų dainų surinkėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų, kuriam 2018m. spalio 28d. sukako 225 – osios gimimo metinės.Tačiau S. Daukantas ne tik istorikas, pirmasis Lietuvos istoriją parašęs lietuviškai. Tai žmogus, dėjęs visas pastangas, kad lietuvių tauta būtų apsišvietusi, apsiskaičiusi. Etnografas, tautosakos rinkėjas. Šiandien sakome patarles, ir net nesusimąstome, kas jų autorius.
Daukantas gimė ir užaugo Žemaitijoje, Skuodo rajone, šiauriniame jos pakraštyjė netoli Latvijos. Tėvai buvo karališkieji (valstybiniai) valstiečiai, kurie turėjo kai kurių pranašumų prieš ponams priklausančius baudžiauninkus, nes nėjo lažo, mokėjo činšo mokestį dvarui, buvo medininkas – dvaro eigulys, raštingas žmogus, motina mokėjo skaityti, kas tada buvo reta. Mokslo vertę jie žinojo, todėl ryžosi savo jaunėlį sūnų Simoną su kinigo Simono Lopacinskio pagalba leisti į mokslus ir taip palengvinti jo gyvenimą. Apie 1806 – uosius metus S. Daukantas įstojo į Kretingos pradžios mokyklą, vėliau persikėlė į Kalvarijos mokyklą ir 1814m. baigė paskutinę, ketvirtąją, jos klasę. Po to pėsčiomis patraukė į sostinę „pasisemti mokslų“. Juos baigęs stengėsi gauti darbo tokiose įstaigose, kuriose galėtų rasti dokumentų apie Lietuvos praeitį ir jais pasinaudoti.
Miršta Daukantas apleistas ir vienišas ant savo bičiulio Papilės klebono Ignoto Vaišvilos rankų. Lietingą 1864 – ųjų gruodžio dieną į kapine jį lydi tik kunigas, kelios senutės ir vaikas su žibintu. Netrukus jo darbus atranda jaunoji karta – aušrininkų – karta. Ir 1876 – aisiais Marijampolės gimnazistai „ su didele ukvata “ skaito Daukanto „ Būdą “, kurį jiems iš Maskvos atsiuntė studentas Jonas Basanavičius.
Taigi S. Daukantas išliks mūsų atminty, kaip išskirtinė asmenybė, sukūrusi reikšmingus darbus, kurie liudija senas lietuvių politinio gyvenimo tradicijas, nuolatinę tėvynės meilę. „ Nieks nemylėjo daugiaus tėvynę Lietuvą už Daukantą…“ – taip aušrininkas, artimiausias Jono Basanavičiaus bendražygis Jonas Šliūpas rašė apie Simoną Daukantą, gimusį prieš 225 metus.
Ši netradicinė pamoka mums, 1gc klasės mokiniams, buvo naudinga, nes suvokėme pagrindinę gyvenimo tiesą – svarbiausia mylėti savo Tėvynę ir kraštą.
Giedrė Brazytė 1gc klasės mokinė, nuotraukos Goda Levickaitė 1gc
————————————————-
Popietė su poetu Mariumi Buroku
Šių metų lapkričio 19 d. Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje svečiavosi šiuolaikinės lietuvių literatūros atstovas – rašytojas, vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas. Susitikimo metu poetas pristatė savo naujausią kūrybos knygą „Švaraus buvimo“. Autorius skaitė savo eiles, kurios, be abejo, nė vieno iš mūsų nepaliko abejingo. Be to, autoriui teko atsakyti į daugybę klausimų ne tik apie poeziją, bet ir jo kūrybinį kelią, tolimesnę kūrybos perspektyvą, požiūrį į kitų šio meto lietuvių bei užsienio poetų kūrybą. Manau, šis susitikimas su poetu paliko mums – gimnazistams bei gimnazijos mokytojams – be galo gerą jausmą, pakylėjusį mus virš pilkos lapkričio kasdienybės.
Simonos Sikorskaitės mintys apie susitikimą: Poetas Marius Burokas 2018 m. lapkričio 19 d. apsilankė Karoliniškių gimnazijoje. Poetas yra autorius knygos „Švaraus buvimo“, kuri šįmet pakliuvo į geriausių metų poezijos knygų penketuką. Susitikimas su poetu leido praplėsti akiratį, susipažinti su šiuolaikine lietuvių poezija bei įsijausti į paties poeto pasaulį. Įdomu buvo išgirsti apie poeto kūrybą ir gyvenimą. Į mokinių ir mokytojų klausimus atsakė išsamiai ir vaizdingai.
Parašė bibliotekininkė Žana Kavaliauskienė, 2018 m. lapkričio 20 d.
http://www.vkg.vilnius.lm.lt/vkg/index.php/nggallery/page/2?page_id=65
————————————————————
Šiaurės herojai Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje
Jau devynioliktą kartą progimnazijoje vyko Šiaurės šalių bibliotekų savaitės projektas. Dėkinga ir įdomi tema ,,Šiaurės herojai“ sujungė mokinius, bibliotekininkes ir įvairių dalykų mokytojus į bendrą veiklą. Bibliotekoje buvo parengtos knygų apie Šiaurės herojus parodos. Talkinant dailės mokytojoms Mildai Tverkutei ir Daivai Varslavėnienei, bibliotekos erdves papuošė 3d, 4d, 5p klasių mokinių piešiniai. Technologijų mokytojai Olga Semėnienė ir Robertas Rinkevičius padėjo 6d, 6a, 6b, 6g klasių mokiniams pagaminti magnetukus, o mokytoja Aušra Banelienė paskatino 5p, 5pp, 6b klasių mokinius įkūnyti šiaurietiškus herojus tekstilės darbuose. Mokykla kvepėjo mokytojos Redos Gustienės mokiniams (5d, 6d, 7d kl.) kepant meduolinius Trolius Mumius, Pepes Ilgakojines, Karlsonus. Lapkričio 12 d. 9 val. 7e klasės mokiniai, kaip ir jų bendraamžiai Baltijos valstybių ir Šiaurės šalių bibliotekose, mokyklos bibliotekoje jaukioje žvakių šviesoje sėdo skaityti norvegų rašytojo Simono Strangerio romano ,,Tie, kurių nėra“ ištrauką. Perskaitę tekstą, mokiniai dalinosi įspūdžiais, diskutavo su bibliotekininke Danguole Matulevičiene ir lietuvių kalbos mokytoja Rima Striogaite. Pepė, Emilis, Ronja, Mažylis ir Karlsonas, Troliai Mumiai, broliai Liūtaširdžiai, Pelia, Kalėdų senelis – tai Šiaurės šalių knygų herojai, kurie lapkričio 14 d. progimnazijos bibliotekoje aplankė 2b klasės mokinius. Apie šiuos linksmus, įdomius, drąsius, paslaptingus veikėjus antrokams papasakojo 7b ir 7d klasės mokinės.
Dalyvavimas Šiaurės šalių bibliotekų savaitės projekte mokiniams įkvepia kūrybinio džiaugsmo, skatina skaityti knygas, domėtis anapus Baltijos esančių tautų literatūra.
Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos bibliotekininkės Matulevičienė ir R. Vaitkevičienė
————————————————————
„Neregėta Lietuva“ Vilniaus Antakalnyje
Spalio mėnesio pabaigoje gimnazijos erdves papuošė antrojo fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ autoriaus spalvotų fotografijų paroda. Joje ne tik gamtovaizdžiai iš paukščio skrydžio, architektūros perlai ir kiti kultūrinio paveldo objektai reprezentuojantys Lietuvą, bet ir mokslo bei technologijų pagalba atskleidžiami nematomojo pasaulio vaizdai, „pagauti“ tyrimų laboratorijose. Visa gimnazijos bendruomenė ir visi lankytojai galės apžiūrėti parodą iki šių metų pabaigos. Dėkojame parodos autoriui Mariui ir vadybininkei Brigitai Jovaišoms.
—————————————————————————-
Linos Kabelkaitės ir Dianos Lukošiūnaitės karpinių paroda „Kūrybinės mintys“
Nuo rugsėjo 1 – os dienos Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje veikė žymių Dzūkijos krašto tautodailininkių, meno kūrėjų Linos Kabelkaitės ir Dianos Lukošiūnaitės nepaprasto grožio karpinių paroda „Kūrybinės mintys“.
,,Kūrybinės mintys“ – tai karpinių meistrių šėliojančios vaizduotės darbai, išsiskiriantys savitu stiliumi, spalviniais sprendimais bei simbolika.
Šių lakios fantazijos kūrėjų darbai jau ne kartą puošė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaityklą. Apie gabias moteris bei jų gausų kraitį buvo rašyta vietinės bei respublikinės spaudos puslapiuose, socialiniuose tinkluose. Originalūs menininkių karpiniai buvo eksponuojami ne vienoje parodoje Lietuvoje ir už jos ribų.
Gimnazijos skaitykloje karpytojos eksponavo naujausius 2017 – 2018 m. kūrybinius darbus. Dauguma jų buvo skirti Piliakalnių metams paminėti. Karpiniuose buvo galima įžvelgti Dzūkijos krašto istorijos liudininkus – piliakalnius.
Menininkes nuolat jaudino ir gamtos grožis bei jo įvairovė. Tautodailininkių Dianos Lukošiūnaitės ir Linos Kabelkaitės karpiniuose dažnas gamtos motyvas. Menininkių rankose baltas ar spalvotas popieriaus lapas virto grakščiomis vingių linijomis, iš kurių skleidėsi gimtinės ir tėviškės grožis bei ilgesys, įvairios gėlės, paukščiai, angelai. Abiejų tautodailininkių karpiniuose, kaip ir mūsų liaudies dainose, reiškiama gamtos poezija, liejasi dekoratyvios formos žaismas, teikiantis žmogui įgimtą estetinį pasigėrėjimą. Taip kūrinių meistrės kūriniais perteikė savo apmąstymus, mintis.
Šių metų birželio 17 -18 dienomis abi garsios menininkės dalyvavo Arklio muziejuje vykusiame respublikiniame karpytojų plenere žirgo tema „Popierinis Niūronių žirgelis“. Čia jos pasitelkę žirklutes ir peiliukus baltuose bei spalvotuose popieriaus lapuose karpė paveikslus su senovės baltų simboliais – žirgais. Abi meno kūrėjos keletą savo darbų parsivežė iš plenero (kitus padovanojo Arklio muziejui) ir pristatė gimnazijos skaitykloje.Linos Kabelkaitės paveiksle įamžintas žirgas – kaip kilnus gyvūnas, tarnavęs žmonėms. Dianos Lukošiūnaitės karpinyje dominuoja pasagos motyvas – kaip laimę teikiantis ir nuo nelaimės saugantis simbolis. Šiuose menininkių karpiniuose yra be galo daug smulkių detalių, kurios reikalauja itin didelio kruopštumo ir kantrybės.
Abi žavios tautodailininkės rengia ne tik karpinių parodas, bet ir veda edukacinius užsiėmimus, kurių metu dalyvius supažindina su karpinių istorija bei karpinių kūrimo technika.Kiekvienas karpytojas yra savitas, o jo karpiniai – unikalūs. Tautodailininkė Diana Lukošiūnaitė karpo iš įvairių spalvų popieriaus. Mėgstamiausia- žalia, mėlyna, juoda, todėl ir šios spalvos jos karpiniuose daugiausia. Lina Kabelkaitė naudoja rudą, juodą bei baltą spalvas.Žiūrėjau į šiuos darbus, džiaugiausi ir žavėjausi! Kiekvienas karpinys užminė ne vieną mįslę, kurias įminti padėjo menininkių išskirtinis kruopštumas bei įkvėpimas kurti.Autorėms noriu palinkėti stiprybės ir kantrybės, užsispyrimo siekiant tikslų. Nes karpymas yra ir menas, ir gyvenimas.
Bibliotekininkė Daiva Mikalauskienė, nuotraukos Linos Kabelkaitės
—————————————————————————
Čiurlioniškasis ruduo Vilniaus Antakalnio gimnazijos bibliotekoje
Jau trejus metus iš eilės atėjus rugsėjo 20-tajai, artėjant didžiojo lietuvių dailininko simbolisto ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadieniui (rugsėjo 22 d.) gimnazijos biblioteką papuošia paroda, skirta menininkui atminti. Šiais metais surengėme net dvi parodas paveikslų reprodukcijų „Čiurlionis – paveiksluose“ ir biografinių knygų bei jo meną tyrinėjančių monografijų, albumų, poezijos pavyzdžių ekspoziciją „M. K. Čiurlionis“. Čia – skaitykloje visą mėnesį (iki spalio 30 d.) sklandys čiurlioniška dvasia: dailininko paveikslai, jo portretai, knygos apie jį ir, aišku, skambės jo muzika. Bus tęsiama ir atvirų integruotų (dailės ir muzikos) pamokų tradicija I-ose klasėse kartu su muzikos mokytoju Rolandu. O kol kas kviečiame aplankyti parodas skaitykloje ir pasisemti įkvėpimo iš jo paveikslų bei juos interpretuojančių poezijos posmų.
Su M. K. Čiurlionio gimtadieniu (rugsėjo 22 d.) prasidėjęs atvirų integruotų dailės, muzikos ir informacijos paieškų pamokų ciklas pasibaigė spalio 16 d., kai buvo apdovanoti paskutiniai viktorinos „Atraskime Čiurlionį knygose“ nugalėtojai – Ih klasės mokiniai. Tiek šios tek If klasės mokiniai surinkę daugiau nei 50 teisingų atsakymų į viktorinos klausimus iš menininko biografijos ir dailės, ir gerai pasirodę muzikos pamokose skirtose kompozitoriui, buvo apdovanoti ne tik saldžiais prizais, bet ir knygomis „Gairės“. Įteikdami mokiniams knygas palinkėjome jas perskaityti iki mokyklos baigimo visus klasės mokinius, nes jose daug gyvenimo tiesų ir vertybių, kurias atskleidžia ir perduoda šviesiausi Lietuvos protai: poetai, filosofai, literatūros ir meno kritikai, profesoriai. Ši papildoma pažintis su didžiuoju lietuvių simbolizmo dailininku ir kompozitoriumi pirmųjų klasių mokiniams yra paskata nepraeiti pro šalį susidūrus su didžiuoju kultūros klodu. Nuotraukose pamokų apie Čiurlionių sumanytojai ir bendradarbiai mokytojai Rolandas ir Irena su mokiniais – viktorinos laimėtojais.
———————————————————————
Pavasariu kvepiančių parodų dėka palypėkime kūrybos laiptais aukštyn
Neseniai Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaityklą ir vėl papuošė dvi pavasariu kvepiančios parodos – Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos (LSKD) ,,Guboja“ Druskininkų skyriaus ugdytinių kūrybinių darbų paroda „Juoda – balta“ ir Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos 1 g B klasės mokinių keramikos kūrybinių darbų paroda „Pavasaris – drugeliai“ (ruošė dailės mokytoja metodininkė Jūratė Baranauskienė ).Nors visuose kūriniuose vyrauja pavasarinė tema, tačiau atsiskleidžia skirtingos, atrodo, nesuderinamos spalvos.
LSKD „Guboja“ meninį užimtumą asmenims su negalia vykdo jau 17-tus metus. Šio skyriaus ugdytiniai noriai dalyvauja tarptautinėse, respublikinėse parodose. Savo darbus jie yra eksponavę LR Seime, Valdovų rūmuose ir kt. Ugdytiniai stengiasi nuolat išmokti naujų meno technikų. Šį kartą pabandė daugiau pastudijuoti grafiką – piešti juodais markeriais. Norėdami išgauti judėjimą, piešinių raiškingumą, atskiras plokštumas mokiniai išpiešė skirtingais ornamentais, taškeliais, brūkšneliais. 16 – oje piešinių dominuoja gėlės, drugeliai, namai, vasara, saulėgrąža, pieva, paukščiukas, margučiai, delfinas bei vėjo gijos. Darbų vadovė – socialinė darbuotoja, mokytoja bei karpinių meistrė Diana Lukošiūnaitė.
Puikiai pavasario idėją išreiškia 1 g B klasės mokinių keramikos kūrybinių darbų paroda „Pavasaris – drugeliai“. Per dailės pamoką, vedamą dailės mokytojos metodininkės Jūratės Baranauskienės, mokiniai iš molio masės formavo drugelius, kurių sparnus išpuošė įvairiom dekoratyvinėm detalėm.
Galbūt esate girdėję, jog lipdymas iš molio reikalauja rankų stiprumo, miklumo bei suteikia daug gražių ir džiugių akimirkų. Skaitykloje eksponuojamas kiekvienas drugelis labai savitas, vienur vyrauja smulkios detalės, raižymai, kitur iškilę reljefai. Mokiniai, pasitelkę fantaziją, drugeliuose prilipdė įvairiausių ornamentų, puošybos elementų, sukūrė įvairių tekstūrų, faktūrų. Iš viso parodoje eksponuojami 22 keramikos kūriniai. Margaspalviai drugeliai simbolizuoja žmonių tarpusavio ryšį, draugystę, visų drugelių idėja išreikšti pavasario grožį: pirmuosius lapelius, pumpurėlius, žiedelius. Drugelių spalvos šiltos, pavasariškos, žaismingos, nuotaikingos… Nes pats drugelis mums jau iš karto atneša šiltą pavasario nuotaiką. Kiekvienas piešinys ar lipdinys vis kitoks, tačiau mokinių rankomis sušildytas stebina nepakartojamu grožiu. Iš paveikslų sklinda du skirtingi poliai – juodi ir balti, o iš drugelių – vaiskios spalvos.
Džiaugsmas matyti, suprasti ir kurti yra pati puikiausia gamtos dovana. Tad padėkokime už šią dovaną – kuriamą grožį ir palypėkime kūrybos laiptais aukštyn. Parodos veiks iki birželio 1 dienos.
Bibliotekininkė Daiva Mikalauskienė, nuotraukos 3 g b kl. mok. Kristinos Kiškiūnaitės
—————————————
Skaitymo skatinimo akcija ,,Lietuva skaito”
Lietuvos leidėjams paraginus, Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje jau tradicija tampa skaitymo skatinimo akcija ,,Lietuva skaito“, skirta lietuviškos spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti. Šiais metais ir mūsų progimnazijos bibliotekoje 1 b klasės mokiniai ir jų mokytoja V. Malinauskienė įsiliejo į skaitančiųjų su visa Lietuva gretas. Pirmokėliai skaitė Prano Mašioto ,,Senelio pasakas“. Knygelę garsiai skaitė visi klasės mokiniai, prisijungė jų mokytoja Vilija ir bibliotekininkė Regina. Šių laikų vaikams nelengva buvo suprasti prieš šimtmetį kurtas istorijas. Mokytojai teko paaiškinti žodžių ,,jomarkas“, ,,parėdas“ prasmę, o mums, bibliotekininkėms, pasidžiaugti, kad auga nauja skaitytojų karta – tik mokyklos suole išmokę skaityti vaikai skaitė taip pat puikiai, kaip ir tie, kurie skaityti pradėjo dar lankydami darželį.
Mielieji, skaitykime! Taip įprasminsime knygnešių pasiaukojimą.
———————————————–
Skirtukų konkursas „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“
Balandžio 27 d. Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos bibliotekoje vyko tradicinio skirtukų konkurso nugalėtojų bei bibliotekos rėmėjų, mokinių ir mokytojų dovanojusių bibliotekai knygas, apdovanojimas. Nuo kovo 12 iki balandžio 13 d. pirmų aštuntų klasių mokiniai kūrė skirtukus knygoms, patekusioms į sąrašus „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ bei „Literatūros žinovų šimtmečio knygų šimtukas“. 128 konkurso dalyviai sukūrė 162 originalius skirtukus 62 pavadinimų knygoms. Daugiausia skirtukų buvo sukurta knygoms „Salomėja Nėris. Eglė žalčių karalienė“, „Vytautas V. Landsbergis. Arklio Dominyko meilė“ bei „Justinas Marcinkevičius. Grybų karas“. Šiemet, kaip ir pernai, nugalėtojus rinko ne tik komisija, bet ir visi bibliotekos lankytojai. Buvo išrinkta 11 gražiausių darbų.
Bibliotekos vedėja Gedailė Overlingienė
———————————
Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazijoje vykęs projektas „Ieškau, atrandu, tobulėju!“
Kaip ir kasmet mūsų gimnazijoje vyko 18-osios Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitės minėjimas, kuriam tradiciškai buvo skirtas bendras lietuvių kalbos ir bibliotekos projektas „Ieškau, atrandu, tobulėju!“.
5-8 klasių mokiniai balandžio mėnesio pabaigoje buvo pakviesti į netradicines pamokas gimnazijos bibliotekoje, kurioms privalėjo dar ir rimtai pasiruošti, nes svarbu buvo viskas: ir skaitytų knygų patirtis, ir geros lietuvių kalbos žinios, ir puikūs darbo bibliotekoje įgūdžiai. Kodėl? Todėl kad išmintingiausių ir greičiausių komandų nariai ne tik iškovojo pergalę smagiame žaidime, kuriame privalėjo įveikti daugybę įdomių ir nelengvų užduočių, bet ir buvo apdovanoti dešimtukais bei diplomais, o likusieji taip pat džiaugėsi gera nuotaika, draugyste, įveiktais iššūkiais ir nesvarbu, kad jiems iki pergalės pritrūko tik šiek tiek…
Organizatorės džiaugiasi ir dėkoja visiems šauniai besivaržiusiems gimnazijos mokiniams, nes visada įdomu mokytis kitaip, pačiam ieškoti, atrasti ir tobulėti.
———
Pasigrožėkime tradicinio meno šaka ir pakelkime žvilgsnį nuo kasdienybės!
Balandžio viduryje gimnazijos skaityklos erdvę papuošė nepaprasto grožio darbai – gerai žinomos mūsų krašto tautodailininkės Linos Živatkauskaitės – Žaliauskienės šiaudiniai sodai. Menininkė parodai pateikė 4 įvairių formų ir dydžių šiaudinius dirbinius. Nors tiek pati šiaudų sodų pynimo technika, tiek ir pati medžiaga nėra taip lengvai įvaldoma kiekvieno įsigeidžiančio. Tai kūrybos procesas, reikalaujantis kruopštumo, didelio susikaupimo, ramybės, kantrybės bei patirties. Sodus rišant reikia būti geros nuotaikos, harmoningam, o ir pats darbas turi būti malonus. Nedaug yra tautodailininkų užsiimančių „Šiaudų Sodų“ pynimu.
Tiesa, Dzūkijos krašte šiaudinius sodus riša talentinga bei kruopšti tautodailininkė, technologijų mokytoja Lina Živatkauskaitė – Žaliauskienė. Jos šiaudiniai sodai skleidžia „auksinę“ šviesą ir šilumą. Pasak menininkės, jie sukurti su didele meile bei kantrybe. Sodas – tobulos visatos modelis.
Jis dažniausiai yra piramidės formos. Gali būti dvi piramidės, nesujungtos arba sujungtos pagrindais. Viršutinė dalis – dangus, apatinė – žemė, su požemin nukreiptu smaigaliu, tarp dangaus ir žemės – žmogaus gyvenimas su džiaugsmais, rūpesčiais, vargais ir svajonėmis. Nuostabu, kad kaip žmogaus gyvenime, taip ir sode, dangus ir pragaras yra ant vienos ašies. Trikampis daugelyje kultūrų yra dvasios simbolis, kvadratas – materijos. Sodas, sudarytas iš trikampių ir kvadratų, simbolizuoja dvasios ir materijos harmoniją.
Senovėje žmogus nieko nedarė šiaip sau. Visi daiktai turėjo arba praktinę, arba apeiginę sakralinę prasmę.„Sodo paskirtis – harmonizuoti aplinką, lemti po juo esantiems žmonėms lengvą ir sklandų gyvenimą, darnų sutarimą, sveikatą, darbštumą, skalsą namams.
Sodas – tai ne tik grožis iš šiaudų, tai ir daugybė lininio siūlo mazgelių, kurių kiekviename įrištas užkalbėjimas: ramybės, sveikatos, meilės, darnos, skalsos, kantrybės“, –pasakojo menininkė.
Kadangi sodo paskirtis – kurti harmoniją, jis daromas virsmo laikotarpiu, kai ypač svarbu nulemti laimingą ateitį – prieš Kalėdas, Velykas, vestuvėms, gimusiam kūdikiui ar per krikštynas.Vestuvinį sodą dažnai rišdavo jaunosios draugės, pati nuotaka ar abu būsimi jaunavedžiai. Pats sodo rišimas yra sakralus veiksmas, reikalaujantis sutarimo, pagalbos vienas kitam, darnių santykių.
„Sodas paprastai kabinamas virš stalo, kur susirenka visa šeima, jis turi suktis nuo menkiausio dvelktelėjimo. Sodas su stalu kuria sakralią namų erdvę.
Nereikia laikyti namuose aplūžusio sodo, jei neįmanoma pataisyti, reikia sudeginti, kaip ir kitus apeiginius daiktus, kurių nevalia išmesti (senos maldaknygės, verbos, Žolinės puokštelė ir pan.).
Sodus, ar juos atitinkančius kūrinius, rišo ne tik lietuviai, bet ir dauguma aplinkinių tautų: baltarusiai, latviai, lenkai, skandinavai“, – savo pasakojimą užbaigė tautodailininkė Lina Živatkauskaitė – Žaliauskienė.
Kokie prasmingi iniciatyvios bei kūrybingos tautodailininkės šiaudiniai sodai, bei ką jie simbolizuoja, sužinosite apsilankę gimnazijos skaitykloje.
Pasigrožėkime šia viena iš seniausių tradicinio meno šakų ir pakelkime žvilgsnį nuo kasdienybės! Paroda veiks iki gegužės 20 dienos. 
Parengė bibliotekininkė Daiva Mikalauskienė, Nuotraukos Giedrės Stankevičienės
————————————–
Knygos diena Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazijos bibliotekoje
Balandžio 23-ąją UNESCO iniciatyva pasaulis mini Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną. Ši data pasirinkta ne atsitiktinai, nes šią dieną 1616 metais mirė tokie garsūs rašytojai kaip Miguel de Cervantes, William Shakespeuare ir Inca Garcilaso de la Vega. Taip pat balandžio 23-ąją yra gimę K. Laxnesso, Maurice‘o Druono, Vladimiras Nabokovas ir daugelis kitų įžymių autorių.
Šalčininkų rajono, Turgelių P. K. Bžostovskio gimnazijoje Knygos dieną irgi nuspręsta minėti įspūdingai. Organizuotas bendras bibliotekos ir įvairių dalykų mokytojų projektas „Diena su knyga“. Iš ankstyvo ryto į biblioteką rinkosi jauniausi mūsų mokyklos skaitytojai-klausytojai – ikimokyklinio ugdymo grupė „Boružėlė“, lydima auklėtojos Ivonos Tyškevič bei priešmokyklinio ugdymo grupė, vadovaujama Alenos Yarmolkovichenes, atskubėjo ir pirmos klasės mokiniai kartu su mokytoja Rita Falkevič. Jauniausius skaitytojus pasitiko šeštos klasės mokiniai, kurie skaitė pasakėles, aiškino vaikams sudėtingesnių žodžių prasmę. Jie ne tik galėjo pasijusti tikrais mokytojais, bet ir padėjo mažiesiems atrasti skaitymo džiaugsmą, dalijosi knygų skaitymo ir supratimo patirtimi. Pasiklausę pasakėlių mažieji buvo paskatinti susipažinti su bibliotekininkės parengta knygos dienai skirta paroda „Knyga mūsų gyvenime“, kurioje apžiūrėjo erdvines, muzikines ir įgarsintas knygas, pamatė knygoms skirtas skulptūras, storiausią, dižiausią ir mažiausią knygą pasaulyje bei Lietuvoje, net sužinojo apie senų knygų panaudojimo meno kryptį ir pamatė tokių darbų pavyzdžių…
Vėliau bibliotekoje lankėsi pagrindinės mokyklos mokiniai. Vieni, lydimi rusų kalbos mokytojos Valentinos Jaglinskos susipažino su Aleksandro Sergejevičiaus Puškino biografijos faktais, kūryba, gilinosi, kokios sąsajos jį sieja su Lietuva, deklamavo poemos „Ruslanas ir Liudmila“ ištraukas, skaitė rašytojo pasakas, jas aptarė, sprendė kryžiažodžius ir piešė iliustracijas. Kiti, vadovaujami lietuvių kalbos mokytojos Dianos Jelmakaitės, atėjo į netradicinę užklasinio skaitymo pamoką, kurios metu pristatė namuose skaitytas knygas, dalinosi įspūdžiais ir pasiūlymais, skaitė ir iliustravo žymių žmonių posakius apie knygas, susipažino su programinių knygų bei „Knyga mūsų gyvenime“ parodomis.
Dienos pabaigoje šventiškai pasipuošusi biblioteka pasitiko gimnazinių klasių mokinius. Lenkų kalbos mokytoja Valentina Dulko vedė netradicinę pamoką, skirtą Stanislavo Wyspianskio kūrybai, skaitė ir analizavo kūrinio „Vestuvės“ ištrauką. Taip pat šios mokytojos vadovaujami pirmos gimnazinės klasės mokiniai atskubėjo išsirinkti mėgstamiausių autorių knygų, trumpai motyvavo savo pasirinkimą, dalinosi pasiūlymais ir rekomendacijomis su bendraklasiais.
Organizatoriai džiaugiasi, kad balandžio 23-ąją biblioteka sulaukė tokio gausaus lankytojų būrio ir tikisi, kad visi atėjusieji išsinešė kažką naujo: nepatirto, nematyto, negirdėto.
Bibliotekininkė Genė Jelmakienė,
Lietuvių kalbos mokytoja Diana Jelmakaitė
—————————————
Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos bibliotekoje
Balandžio 23-ioji – pasaulinė knygos ir autorių teisių diena Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos bibliotekoje.Knygos lavina sielą, kelia ir stiprina žmogų, žadina geriausius troškimus, ugdo protą ir sušildo širdį. (V. M. Tekerėjus). Balandžio 23–iąją į Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos biblioteką pakvietėme ištikimiausius jos lankytojus bei knygų bičiulius. Čia vyko netradicinė pamoka, skirta paminėti Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną. Mokiniai sužinojo daug naujos ir įdomios informacijos: apie Ispanijoje kilusią idėją minėti šią dieną, apie didžiausią ir mažiausią knygas pasaulyje, Gutenbergo atspausdintą bibliją, milžiniško dydžio žemėlapį, atspausdintą 1660 m., apie knygos gimimą ir kelią iki skaitytojo. Pasidžiaugėme, kad ir mūsų tarpe yra ir jaunųjų rašytojų, ir iliustratorių. 3b klasės mokinė Guoda Budzinauskaitė perskaitė savo kūrybos pasaką, įtrauktą į 2017 m. išleistą knygą „Pasakos apie Anykščius“.
Atsisveikinant jauniesiems skaitytojams buvo įteiktos simbolinės dovanėlės – rašikliai – su mintimi, jog kažkurie jų taps garsiais rašytojais ir kūrėjais.
Bibliotekininkės Solveiga ir Rasa
—————————————–
„Visa mokykla skaito“
Balandžio 23-iąją, minėdami Pasaulinę Knygos ir autorių teisių dieną, Vilniaus Petro Vileišio progimnazijoje surengėme akciją „Visa mokykla skaito“. Visi mokiniai ir mokytojai dieną pradėjo su knyga. Atsineštas knygas skaitėme visur: technologijų, matematikos, užsienio kalbų, informacinių technologijų, dailės, muzikos pamokose ir net sporto salėje. Pamokos pabaigoje skaitomų knygų pavadinimais pasidalinome su visais, tegu ir kiti paskaito.
Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos bibliotekos vedėja Gedailė Overlingienė
————————————-
NETRADICINĖ PAMOKA „H. K. ANDERSENO PASAKŲ MENINIS SKAITYMAS“
Ar mes galime įsivaizduoti savo vaikystę be Hanso Kristiano Anderseno pasakų? Turbūt, kad ne. Kaipgi be fantazijos, užburiančių bei netikėtų nuotykių, šviesaus liūdesio ir pasakose tykiai slypinčios išminties? H. K. Anderseno istorijos mus lydėjo visur ir buvo su mumis, nes jose puikiai iliustruota ir tikrovė, ir išmoningai pateiktos istorijos bei realaus gyvenimo siekiai. Čia ir bjaurieji ančiukai, dar nežinantys, kad gali tapti gulbėmis, ir nepatiklūs imperatoriai, ir mylinčios undinėlės, ir iš vietos į vietą aplinkybių nešamos coliukės.
Balandžio 11 d. Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos lietuvių kalbos bei literatūros kabinete vyko netradicinė pamoka „Hanso Kristiano Anderseno pasakų meninis skaitymas“, skirta garsiojo danų rašytojo, trapios ir jautrios prigimties pasakotojo 213 – osioms gimimo metinėms paminėti. Prisimindami garsųjį vaikų rašytoją H. K. Anderseną, 5 b klasės mokiniai klausėsi literatūros mokytojos Jolantos Patackaitės pasakojimo apie rašytojo vaikystę, gyvenimą ir kelią į kūrybą. Ji daug kalbėjo apie pasakų kūrėjo šlovę bei populiarumą. Penktokai turėjo galimybę pasitikrinti įgytas žinias išspręsdami kryžiažodį. Beje, mokytoja Jolanta Patackaitė kvietė mokinius rasti ir atpažinti, kokia H. K. Anderseno pasaka pavaizduota paveikslėlyje. Mokiniai aktyviai bei noriai atliko mokytojos pavestas užduotis.
Galbūt dar ne visi žinojo apie Hanso Kristiano Anderseno karpinius, kuriais rašytojas puošdavo namus ar netikėtai pradžiugindavo kokį pašnekovą – ne veltui visad su savimi turėdavo žirkles. „Keliauti – tai gyventi“, – rašė Hansas Kristianas Andersenas. Išmaišyti visą Daniją, o vėliau ir Europą jam tikrai nebuvo gana. Lankėsi netgi Egipte, Sirijoje, Mažojoje Azijoje. Kažin, ar kuris kitas tų laikų Europos rašytojas keliavo daugiau. Nemažai iš to, ką matė ar patyrė Andersenas, nugulė tekstuose, eilėraščiuose, dienoraščiuose, memuaruose… Ir, žinoma, pasakose. Buvo malonu matyti ir girdėti, kaip 5 b klasės mokiniai skaitė pasakas: „Grambuolys“, „Mergaitė su degtukais“, „Ramunė“, „Paskutinis perlas“, „Skiltuvas“. Po to jie su mokytoja skaitytas pasakas detaliai aptarė.
Platus, spalvingas, kupinas įvairiausių personažų yra Hanso Kristiano Anderseno pasakų pasaulis, kuriame sudėta išmintis ir tiesa pranoksta deimantus ir perlus. Ir tai skirta ne tik mažiems vaikams, o nuolat augančiam žmogui, nes pakylėja ir primena, iš kokio tulpės žiedo kadaise gimėme.
Netradicinė pamoka praleista puikiai ir turiningai. Mokinių garsiai bei meniškai perskaitytos pasakos garantavo geras emocijas bei įkvėpė visus visuomet tikėtis tik geriausio. Tad niekada nepamirškime pasakų.
Bibliotekininkė Daiva Mikalauskienė, nuotraukos mokytojos Jolantos Patackaitės
————————————————–
Bendradarbiavimas vardan kultūros ir knygos
Ruošdamiesi pažymėti artėjančią Pasaulinę knygos dieną, kuri bus po savaitės, Vilniaus Antakalnio gimnazijos biblioteka pasikvietė į svečius būsimuosius gimnazistus iš Antakalnio progimnazijos Balandžio 17 dieną gimnazijos bibliotekoje lankėsi progimnazijos aštuntos klasės mokiniai su mokytoja Ingrida Byraite-Pekoriene. Dvi pamokos buvo skirtos knygos pažinimui, kalbos ir literatūros žinių pasitikrinimui bei bendrojo išsilavinimo praplėtimui. Tam tikslui kartu su mokytoja parengėme viktoriną „Pažinkime knygą“, kurioje vietos rado patys įvairiausi klausimai: nuo knygos istorijos, teksto ar žanro atpažinimo iki kalbos kultūros užduočių. Mokiniai, pasiskirstę į 4 komandas gavo po 25 klausimus ir papildomą užduotį su pasiūlymu ištaisyti kalbos klaidas. Pasiskirstę į atskiras patalpas pasinėrė į komandinį darbą. Sutarėme nesinaudoti internetu ir pamėginti informaciją rasti savo išminties lobynuose arba knygose. Darbas grupėse skirtingose patalpose užtikrino ramų darbą. Mokiniai buvo susikaupę ir drausmingi – visiškai pasiruošę mokymuisi gimnazijoje. Tie, kurie užduotis atliko greičiau ir turėjo laisvo laiko minutę, apžiūrėjo unikalias bibliotekos erdves, skaitykloje veikiančias parodas, mokinių dailės darbus, mokytojų kolektyvo nuotraukas, darytas prieš kelis ar keliolika metų ir stebėjosi kaip jaunai jose atrodo jų dabartiniai mokytojai. Darniai dirbant pavyko greitai patikrinti komandų atsakymus ir išrinkti laimėtojus. Ne į visus klausimus mokiniams pavyko atsakyti, bet mokytoja Ingrida pažadėjo pateikti klasėje visus teisingus atsakymus ir pakomentuoti klaidas. Per klaidas ir mokomasi. Tokios nelengvos viktorinos mokiniams parodo kiek daug dar yra ką sužinoti ir išmokti. Džiugu, kad mokiniai džiugiai priėmė kvietimą į netradicines pamokas gimnazijoje. Pamatėme, kad svarbu tęsti turiningą bendradarbiavimą su kaimynine mokykla. Laikui baigiantis mokiniai vaišinosi saldainiais ir buvo pakviesti greitam pasimatymui rudenį, kai taps gimnazijos pirmokais.
Tekstas ir nuotraukos Irenos Kryžanauskienės
————————————–
„Mirgu margu margučiai“
Kovo 21 d., artėjant gražiausiai pavasario šventei – Velykoms, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje vyko edukacinė pamoka „Mirgu margu margučiai“, kurią vedė žymi šiaudinių sodų rišėja, tekstilininkė, 2012 ir 2014 m. regioninės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ II vietos laimėtoja Lina Živatkauskaitė – Žaliauskienė Beje, ši talentinga menininkė, jau ne kartą skaitykloje yra vedusi keletą skirtingų edukacinių pamokų. Šįkart pamokoje dalyvavo gimnazijos specialiųjų klasių mokiniai su mokytojomis.
Pamoką pradėjusi šių eilučių autorė priminė gamtos atbudimo šventes, papasakojo legendą apie kiaušinio atsiradimą bei kiaušinių marginimą žiloje senovėje.
Tautodailininkė Lina Živatkauskaitė – Žaliauskienė kalbėjo apie tai, ką reiškia Velykos, margučiai, atskleidė daug margučių marginimo paslapčių, ornamentų simboliką bei jų reikšmes.
Pasak menininkės, margutis – gyvybės, derlingo pavasario ir sočių metų simbolis. Senovėje margučių spalvos turėjo ypatingą prasmę. Raudona spalva simbolizavo gyvybę, juoda – žemę, mėlyna – dangų, žalia – augmeniją, geltona – javus. Žinoma, parduotuvėje dažų nebuvo galima nusipirkti, tačiau kiaušinius galima dailiai išmarginti ir natūraliomis priemonėmis.
Didelio susidomėjimo susilaukė margučių marginimas vašku bei jų dažymas dažuose. Mokiniai vašku margino po du virtus kiaušinius. Marginimui buvo imamas medinis pieštukas su adatėle bei naudojamas keramikinis šildytuvas. Šildytuvuose mokiniai išsitirpdė po gabalėlį bičių vaško. Kai vaškas ištirpo, specialiųjų klasių mokiniai į jį merkė adatėles ir braukė jais per kiaušinį. Margučių raštus sudarė iš taškelių, brūkšnelių, stilizavo gėlių ornamentais. Vėliau vašku išmargintą kiaušinį merkė į paruoštus šaltus pirktinius dažus (raudonus, žalius, geltonus, oranžinius). Pati gražiausia margučių spalva vaikams buvo raudona – , t.y. gyvybės spalva. Kuo ilgiau laikė kiaušinius dažuose, tuo intensyvesnė, ryškesnė buvo jų spalva. Mokiniai turėjo galimybę įsitikinti, jog gražiai, įvairiais raštais išmarginti margutį nėra taip ir lengva. Pamokos metu mokinių numarginti margučiai raštų vingrumu bei spalvų derme virto tikrais meno kūriniais.
Pamokai einant į pabaigą, buvo menamos mįslės apie svarbiausią gyvybę simbolizuojantį Velykų akcentą – kiaušinį, prisiminti Velykų burtai, draudimai, gamtos spėjimai.
Neabejoju, jog pamoka patiko ne tik mokiniams, bet ir mokytojoms. Taip buvo mokomi mokiniai saugoti, gerbti ir puoselėti savo krašto tradicijas bei papročius.
Dėkoju tautodailininkei Linai Živatkauskaitei – Žaliauskienei už puikią kūrybinę pamoką, mokytojoms Živilei Klimienei, Laimai Pauliukonienei, Vydai Burdulienei, mokytojų padėjėjoms Linai Gencarauskaitei ir Danai Sandienei už puikią bei šiltą pavasarišką nuotaiką. Parašė Daiva Mikalauskienė Nuotraukos Živilės Klimienės
———————————————
Atkurtos Lietuvos 100-metis Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos bibliotekoje
Ruošiantis paminėti atkurtos nepriklausomos Lietuvos 100-ąsias metines, susitelkėme prie lietuviškai rašyto žodžio: parengėme stendą ,,Kelias į nepriklausomybės 100-metį“ , knygų parodą ,,Atkurtai Lietuvai – 100“ ir pakvietėme 8d klasės mokinius dalyvauti stalo žaidimo turnyre ,,Pasižvalgymai po Vilnių“ . Apibūdinti žodį, susijusį su Vilniumi, kad komandos narys jį atspėtų, bet nenaudoti paties aiškinamo žodžio ir jo šaknies, buvo nelengva užduotis. Ir paaiškėjo, kad mūsų 15-mečiai dar neišnarstę Vilniaus senamiesčio. Turnyrą stebėjęs progimnazijos direktorius E. Manelis pasidžiaugė, kad šis žaidimas bus dingstis labiau pažinti savo gimtąjį miestą ir jo istoriją.
Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos bibliotekininkės Danguolė Matulevičienė ir Regina Vaitkevičienė
———————————–
Vytautas Račickas svečiuojasi bibliotekoje
Taip jau nutinka kai susidraugauji – visada norisi kartu pasidžiaugti nuveiktais darbais. Tad ir šį kartą mūsų bibliotekos nuolatinis ir vis laukiamas svečias rašytojas Vytautas Račickas atvažiavo su ką tik išleista knygele ,,Kaip Bugis Dzidaras Bugį Badarą nugalėjo”. Į biblioteką susirinkę trečių klasių mokiniai linksmai klausėsi rašytojo skaitomų naujosios knygos ištraukų, juokėsi išgirdę keistus ir neįprastus veikėjų vardus ir daug daug klausinėjo. Na , o svečias pagyrė vaikus, kad jie knygeles skaito , ne vien televizoriaus žiūri. Nuo skaitymo, anot rašytojo, viskas ir prasideda: kas skaito – gerai mokosi, būna labiau išsilavinęs, o paskiau ir norimą profesiją gali lengviau pasirinkti. Tad skaitykime!
Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos
bibliotekininkė Danguolė Matulevičienė
———————————–
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokiniai piešė knygų skirtukus Lietuvai
„Laisvė – tai yra kažkas daugiau, ko net Dievas negali uždrausti žmogui, laisvė bei nepriklausomybė yra niekuo nepakeičiama vertybė, ji aukštesnė už gerovę“. (Adolfo Suarea).Šie metai ypatingi Lietuvai. Lietuva švenčia Valstybės atkūrimo šimtmetį, įprasminusį ilgai trukusią kovą už savąją egzistenciją ir vainikavusi tautos lūkesčius atkurti savarankišką valstybę.Vasario 16 – oji – tai šventė mūsų visų, visų mūsų diena. Valstybės atkūrimo šimtmečio proga vasario 12 d. Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje vyko edukacinis užsiėmimas „Knygų skirtukas Lietuvai“. Užsiėmimą 6 b klasės mokiniams vedė dailės mokytoja Jūratė Baranauskienė.
Pamokos pradžioje keletą žodžių tarė šių eilučių autorė. Ji kalbėjo apie šios ypatingos datos reikšmę Lietuvai.Pasak jos, medžio, kaip ir tautos, tvirtybė – šaknyse. Kiekviena nauja karta klausia, iš kur atėjo, nes nori žinoti, kur eina. Šakotas Lietuvos istorijos medis tvirtai po savo plačiomis šakomis saugo istorinę atmintį. Todėl turime nepamiršti tų drąsių ir ryžtingų žmonių, kurie padėjo Lietuvai atkurti nepriklausomybę.
Dailės mokytoja Jūratė Baranauskienė pristatė edukacinės pamokos tikslą – ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą bei skatinti kūrybines iniciatyvas pažymint Lietuvos valstybės šimtmetį. Pamokos metu 6 b klasės mokiniai susipažino su 1918 m. vasario mėnesio įvykiais, gilinosi į simboliką, susijusią su Lietuva bei Lietuvos valstybingumo tautiniais atributais. Mokiniai, išklausę teorinę dalį, dalyvavo praktinėje – piešė knygų skirtukus, kuriuos skyrė Lietuvai. Mokinių fantazijai nebuvo ribų. Viskas atrodė natūralu ir tikra – edukacinė pamoka buvo įdomi, nes buvo ugdomi mokinių meniniai bei kūrybiniai gebėjimai, saviraiška, patirties kūrimo džiaugsmas, skatinamas domėjimasis šalies istorija ir jos gerbimas.
Pagalvokime apie Lietuvą šiandien, dirbkime, mokykimės, mylėkime, džiaukimės, šypsokimės, kurkime ir būkime laimingi, žvelkime į ateitį su viltimi ir su svajone – bet niekados nepamirškime praeities. Bibliotekininkė Daiva Mikalauskienė
——————————————–
Žaidžiame „Pasižvalgymai po Vilnių“
Vilniaus Viršuliškių mokykloje sausio 24 dieną vyko stalo žaidimo „Pasižvalgymai po Vilnių“ turnyras, skirtas Vilniaus 695-ajam gimtadieniui. Žaidimą mokyklai, kaip ir kitoms, dovanojo AMB biblioteka. Žaidimas vyko istorijos kabinete, jame dalyvavo 3 komandos iš 13-14 metų moksleivių, o talkino istorijos mokytoja Nijolė ir bibliotekininkė Rūta. Moksleiviai labai įsitraukė į žaidimą, jo metu pagilino žinias iš Vilniaus istorijos ir kultūros. Nugalėtojų neskyrėme, svarbu buvo dalyvauti. Pasibaigus žaidimui visi dalyviai gavo po simbolinę dovanėlę – knygų skirtuką su Vilniaus vaizdais.
Vilniaus Viršuliškių mokyklos bibliotekininkė
RūtaRrasimavičiūtė
————————————————
Apie raiškų ir menišką mokinių žodį artėjant Atkurtos Lietuvos 100-mečiui
Vilniaus Česlovo Milošo pagrindinė mokykla ( direktorė Janina Novickaja) kasmet tradiciškai dalyvauja Lietuvos rašytojų sąjungos projekte ,,Skaitymo valandos”. Taigi ir 2017 m. gruodžio 6 dieną skaitovų konkurse geriausieji pristatė meniškai skaitomus tiek lietuvių, tiek ir lenkų kalbomis kūrinius, kuriuos skaitė Rašytojų sąjungoje. Mokyklos mokiniai nuolat puoselėja skaitymo įgūdžius raiškaus skaitymo pamokų metu, o geriausiems – visada atvira scena įvairiausių mokykloje rengiamų švenčių metu.
Pomėgis skaityti rašytojų išdailintą, ,,iššukuotą” tekstą tęsiasi ir 2018 –aisiais. Artėjant Atkurtos Lietuvos 100-mečiui, sausio 24 dieną meniško žodžio bendraminčiai rinkosi bibliotekoje perskaityti mėgstamiausius lietuviškus kūrinius. Dalyvavo 6-10 klasių mokinių dauguma. Profesorės Viktorijos Daujotytės žodžiais tariant, ,,kūrybingas yra tas, kursai turi galių kūrybai atpažinti. Išmintį atpažįsta tik išmintingas.” Taigi ypač raiškiai ir meniškai nuskambėjo Maženos Mackevič (7 kl.) skaitoma S. Nėries kūryba, Janos Stecenko (10 kl.) perskaitytas J. Strielkūno poezijos kūrinys, ir kitų: Aurelijos Žeimo (9 kl.), Patricijos Ustinovič ir Erikos Karasevič (10 kl.) pasirinkti grožiniai meno skaitiniai.Ši meniško skaitymo atvira šventė, skirta nuolat prisiminti ir priminti, kad tik kūrybingas ir išmintingas žmogus gali laisvai veikti pasaulyje ir būti pats laisvas, baigta visų dalyvių apdovanojimais.
Lietuvių kalbos vyresn. mokytoja teatro meno metodininkė Alina Grigelienė
Nuotraukose – Vilniaus r. Pakenės Česlovo Milošo pagrindinės mokyklos skaitovai po apdovanojimų ir Laisvės Gynėjų minėjimo metu.
—————————-
Lazdijų „Kregždutė“ nemiega ir žiemą 🙂
Sausio 12 dieną Lazdijų mokyklos-darželio „Kregždutė“ bibliotekoje paminėjome Laisvės gynėjų dieną. Vaikams papasakojome apie tuometinius įvykius, apie žmones, kurie paaukojo gyvybę, už mūsų LAISVĘ, už tai kad šiandien galime laisvai keliauti, reikšti mintis, mokytis. Klausantis patriotinių dainų iš rankelių darėme plakatą, gėrėme arbatą bei rinkome gražiausią rankelę. Balsavimo metu buvo nuspręsta, kad gražiausia rankelę nupiešė Rugilę Junelytė, 3 klasės mokinė.
Sausio 5 d. Lazdijų mokyklos-darželio „Kregždutė“ bibliotekoje vyko mįslių viktorina, jos metu gėrėme arbatą bei spėliojome mįsles. Visi vaikučiai pasirodė šauniai, bet geriausiai pasirodė ir mįslių karaliumi bei karaliene tapo – Ugnė Matulevičiūtė ir Skirmantas Muraška, šie gudruoliai įminė daugiausiai mįslių.
Parašė Akvilė Margelienė
