Teisiniai

KLAUSIMAS 20

Dirbu bibliotekoje 30 m., 1988 m. baigiau Telšių kultūros mokyklą bibliotekininkystę. Išėjo naujas potvarkis, kad reikia įsigyti iš naujo bibliotekininko specialybę arba kitą aukštąjį išsilavinimą. Noriu paklausti, jei nebaigčiau kito aukštojo išsilavinimo ar dabartinio mano išsilavinimo neužtenka dirbti šį darbą. Ačiū

ATSAKYMAS 20

Darbui bibliotekoje Jūsų turimo išsilavinimo pakanka. Nereikia papildomai baigti jokių aukštųjų mokslų. Gal būt jūsų atlyginimo koeficientas dėl to gali būti kiek mažesnis negu asmens baigusio universitetines studijas.

KLAUSIMAS 19

Mokyklos  bibliotekoje  yra  du etatai (dvi skaityklos ir abonementas). Vienas darbuotojas dirba 0,75 etato, kitas 1,1 etato. Direktorė įsteigė mokytojo padėjėjo etatą, sumažindama bibliotekos darbuotojams etatus. Vienai palikdama 0,65, o kitai 0,9 etato. Ar bus teisi darbuotoja sutikdama dirbti  ne su 0,9, bet 1 etatu.

ATSAKYMAS 19

Remiantis DK 120 str.darbo sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik esant raštiškam darbuotojo sutikimui. Galite nesutikti dirbti mažesniu nei 1 etatu. Ar dėl to nebūsite verčiama išeiti iš darbo savo noru suradus kas dirbs ir už 0,9 – nežinau. Darbo ginčas galimas, bet manau, kad jį jūs laimėtumėt. Galite kreiptis į artimiausią darbo ginčų komisiją dė išsamesnės konsultacijos.

KLAUSIMAS 18

Dirbu gimnazijoje bibliotekoje bibliotekininke, šiais mokslo metais direktorius paskyrė bibliotekos vedėja, ar priklauso pakelti atlyginimą pakėlus pareigoms ir kuo remiantis? Darbas nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka nuo 11.30 iki 12.30, ar penktadienį turiu teisę išeiti iš darbo anksčiau ir kuo remiantis?

ATSAKYMAS 18

Jūsų atlyginimas gali būti padidintas pakeitus pareigas, bet neprivalo. Kadangi nenurodėte kokiu koeficientu gavote anksčiau negaliu konkrečiai atsakyti ar dar yra galimybė kelti, bet dėl koeficiento dydžio sprendžia darbo sutarties šalys neišeinant iš teisės aktų nurodytų ribų. Bibliotekininkams atlyginimas mokamas remiantis  Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮV-677 „Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo“ ir jo pakeitimo įsakymu DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2012 M. SPALIO 9 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-677 „DĖL KULTŪROS ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO“ PAKEITIMO 2015 m. birželio 19 d. Nr. ĮV-405

Remiantis DK 153 str. 1d.Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinamaviena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus. Kadangi šeštadieniai nėra šventinės dienos, o tik poilsio dienos, tai eilinį penktadienį dirbti 1 val. trumpiau nėra jokio pagrindo.

KLAUSIMAS 17

Ar mokytoja dirbanti bibliotekininke galima vadinti šios srities specialiste, jei ji išdirbusi 15 metų, ir ar ji gali toliau dirbti bibliotekininke? 

ATSAKYMAS 17

Taip, išdirbus bibliotekoje 15 m. ir turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą – ji yra laikoma specialiste ir toliau gali dirbti bibliotekoje. Tokie bibliotekininkai vadinami „profesionaliais bibliotekininkais įgijusiais profesijos įgūdžius ilgą laiką dirbdami bibliotekoje“ (čia citata iš Metinės Statistinės bibliotekų ataskaitos formos VII dalies, 08-10 eilučių).

KLAUSIMAS 16

Dirbu mokyklos bibliotekoje. Kuriuo dokumentu vadovaujantis turi būti mokamas atlyginimas mokyklos bibliotekininkui – „Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo“ ar „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“?

ATSAKYMAS 16 

Vadovaukitės Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮV-677 „Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo“ ir jo pakeitimo įsakymu DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2012 M. SPALIO 9 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-677 „DĖL KULTŪROS ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO“ PAKEITIMO 2015 m. birželio 19 d. Nr. ĮV-405


KLAUSIMAS 15

Ar gali gimnazijos direktorius naikinti  gimnazijos bibliotekos etatą motyvuodamas lėšų stygiumi (kreditorinis įsiskolinimas) ir mokinių skaičiaus mažėjimu? Kiek turi būti gimnazijoje mokinių, kad būtų patvirtinti  bibliotekos vedėjos ir bibliotekininkės(skaitykla) etatai?

ATSAKYMAS 15

Mokyklų direktorius turi teisę naikinti bibliotekos etatą ar jo dalį, jei iš tikrųjų yra mažas (neaišku kiek iš klausimo) mokinių skaičius. Kokiam mokinių skaičiui esant skiriamas antras (bibliotekininko) etatas –  nustato rajono (miesto) savivaldybė. Bibliotekų įstatymas garantuoja tik bibliotekos buvimą mokykloje ir , savaime aišku, ne mažiau kaip vieną bibliotekos darbuotoją. Antras etatas paprastai skiriamas kai yra atskira skaitykla.


KLAUSIMAS 14

Kokias privilegijos turi gimnazijos bibliotekos  vedėja (kam lieka pirmumo teisė, bibliotekai ar skaityklai) dėl etatų mažinimo (gimnazijos kreditorinis įsiskolinimas, lėšų stygius)?

ATSAKYMAS 14

Kažkokių ypatingų privilegijų bibliotekos vedėjas neturi, bet paprasta logika sako, kad negali būti skaityklos be bibliotekos. Todėl visada pirmiau biblioteka, po to skaitykla.


KLAUSIMAS 13

Ar privalo mokyklos bibliotekos vedėja gauti  padidintą koeficientą jei mokykla turi gimnazijos statusą?
ATSAKYMAS 13

Neprivalo.


KLAUSIMAS 10

Kiek žinau, visos mokyklų bibliotekos vadinasi paprastai bibliotekomis (ne informaciniais centrais). Norėčiau sužinoti, ar tai tik pavadinime esmė, ar, norint turėti informacinį centrą, reikia kažkokių popierių ir kas turėtų patvirtinti. 
ATSAKYMAS 10 

Jokių oficialių ŠMM reikalavimų informaciniam centrui mokykloje nėra. Paprastai reikalavimus mokyklos bibliotekai – informaciniam centrui nustato mokyklos vadovas, remdamasis mokyklų bibliotekų darbą reglamentuojančiais dokumentais (programomis, koncepcijomis, standartais ir pavyzdinėmis taisyklėmis) bei  mokyklos specifika. Kauno metodinis mokyklų bibliotekininkų būrelis, vadovaujamas Gražinos Jablonskienės (Kauno savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento, Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji spec.),  gal kokiais 2006 m. ar anksčiau yra išleidę tokią brošiūrėlę „Mokyklos bibliotekos – informacinio centro veiklos kriterijai“ (antras, pataisytas leidimas 2008 m.). Jie tikrai nėra privalomo pobūdžio. Greičiau rekomendaciniai. Reikalavimų kartelė užkelta aukštai.  Juos rasite čia:  http://bibliotekos.kaunas.lt/Naujienos.htm  Mokyklos bibklotekos veiklos vertinimo kriterijai.


KLAUSIMAS 8

Nuo to laiko, kai dirbu bibliotekoje, tvarkau ir vadovėlių fondą. Kadangi mano darbo sutartyje ir pareigybės apraše darbas su vadovėliais nėra įtrauktas, su manimi buvo sudarytas darbo sutarties papildymas, kuriuo remiantis už papildomą darbą su vadovėliais buvo mokamas priedas, vėliau – 15 proc. atlyginimo dydžio priemoka. Šiemet direktorius pradėjo aiškinti, kad metus padirbus papildomą darbą jis automatiškai tampa pareigybės dalimi, todėl atlyginimo priedas nepriklauso. Ar teisus šiuo atveju direktorius?

ATSAKYMAS 8

Jokiuose teisės aktuose nėra nuostatos, kad „metus padirbus papildomą darbą, jis automatiškai tampa pareigybės dalimi“. Atvirkščiai – Darbo kodekso (DK) 119 str. nurodo, kad darbdavys neturi teisės reikalauti, išskyrus DK numatytus atvejus, kad darbuotojas atliktų darbą nesulygtą darbo sutartimi, o dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje.


KLAUSIMAS 7

Įstojau mokytis į kolegiją bibliotekininkystės specialybės, ar teisi direktorė išleisdama į sesiją ir nemokėdama atlyginimo? Girdėjau, kad 80% privalo apmokėti. Ar tai tiesa ir kokiu įstatymu vadovaujantis?Kitoms, besimokančioms su manimi kolegėms, darbovietės apmoka ir išleidžia, nejau įstatymas skirtingas?
ATSAKYMAS 7

Vadovaujantis Darbo kodekso (DK) 210 str., 1d. darbuotojams, kurie mokosi, laiko stojamuosius egzaminus į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas turėdami įmonių siuntimus, už suteikiamas mokymosi atostogas darbdavys (įmonė) moka ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį. Pagal DK to paties 210 str. 2d. darbuotojams, kurie mokosi ar laiko stojamuosius egzaminus savo iniciatyva, mokėjimo už mokymosi laiką klausimas sprendžiamas kolektyvinėse sutartyse arba šalių susitarimu.Taigi, galima manyti, kad jūs su direktoriumi nesusitarėte dėl mokymosi  atostogų bent dalinio apmokėjimo ir mokotės savo iniciatyva. Tuomet direktorius, neapmokėdamas jūsų mokymosi atostogų, yra teisus.


KLAUSIMAS 6
Kaip pasipriešinti administracijos savivalei? Direktoriaus patvirtintoje Apsirūpinimo vadovėliais tvarkoje arba pareigybės aprašyme yra nuostata, kad vadovėlius bibliotekininkas išduoda dalykų mokytojams. Kuo remdamasis bibliotekininkas gali nesutikti su administracijos nurodymu pradėti dalinti vadovėlius individualiai kiekvienam mokiniui, kurių mokykloje keli šimtai?

ATSAKYMAS 6
Vadovaujantis Darbo kodekso (DK) 119 str., darbdavys neturi teisė reikalauti, išskyrus DK nustatytus atvejus, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Dėl papildomų pareigų ar darbo, bei apmokėjimo už tą darbą sąlygų, turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje.

Remtis šia DK nuostata paranku ypač tada, kai pareigybės aprašyme /pareiginiuose nuostatuose yra apibrėžtos darbuotojo pareigos ir funkcijos, o darbdavys jas traktuoja per daug plačiai.


KLAUSIMAS 5 

Nuo ko priklauso bendrojo lavinimo bibliotekos darbuotojų etatų skaičius?
ATSAKYMAS 5

Didžiausias leistinas etatų skaičius savivaldybės biudžetinėse švietimo įstaigose yra nustatomas savivaldybės tarybos sprendimu, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, Valstybės tarnybos įstatymu, Biudžetinių įstaigų įstatymu ir kiekvienų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu.  Remiantis ŠMM rekomendacijomis dėl Moksleivio krepšelio lėšų panaudojimo, 2-asis bibliotekininko etatas skiriamas, jei yra atskira skaitykla.


KLAUSIMAS 4

Ar gali mažinti atlyginimą dėl lėšų trūkumo? Ar turi teisę mokyklos direktorius sumažinti bibliotekininkui atlyginimą, motyvuodamas tuo, kad mokyklai stinga lėšų?
ATSAKYMAS 4

Vadovaujantis Darbo kodekso (DK) 120 str. 3 dalimi , darbo apmokėjimo sąlygas be raštiško darbuotojo sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be raštiško darbuotojo sutikimo negalima. Taigi sumažinti bibliotekos darbuotojui atlyginimą motyvuojant lėšų stygiumi direktorius neturi teisės.


KLAUSIMAS 3

Mokykloje dirbu bibliotekininke ir mokytoja pagal 2 darbo sutartis. Kasmetinių atostogų trukmė šioms pareigybėms yra skirtinga: bibliotekininkui – 28,  o mokytojui – 58,  kalendorinės dienos. Ar galiu atostogauti 58 dienas nepriklausomai nuo to, kad bibliotekininko atostogos yra daug trumpesnės?

ATSAKYMAS 3

Darbuotojui dirbant pagal kelias darbo sutartis, teisės aktai nustato skirtingos trukmės kasmetines atostogas. Darbuotojui norint pasinaudoti maksimalios trukmės atostogomis, galimi keli variantai. Vadovaujantis Darbo kodekso (DK) 184 str. 2 dalimi, kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyti papildomi atvejai, kada darbuotojui galima suteikti nemokamas atostogas. Šiuo atveju darbuotojui būtų galima suteikti nemokamas atostogas tai pareigybei, kuriai numatytos trumpesnės atostogos. Jeigu kolektyvinės sutarties įstaigoje nėra, darbdavys gali vadovautis DK 143 str. 2 dalies 2 punktu ir leisti bibliotekininko pareigas einančiam darbuotojui neatvykti į darbą tuo laiku, kol jam tęsis kitos atostogos. Pažymėtina, kad abu atvejus galima įgyvendinti tik darbdaviui neprieštaraujant.

 


KLAUSIMAS 2

Dirbu puse etato mokyklos bibliotekoje. Ar galiu švenčių išvakarėse išeiti iš darbo 1 val. anksčiau?

ATSAKYMAS 2Vadovaujantis Darbo kodekso (DK) 135 str., švenčių dienų išvakarėse darbo laikas sutrumpinamas 1 valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus. DK  146 str. 3d. nurodo, kad darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nedaro jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, keliant kvalifikaciją, neriboja kitų darbuotojo darbo teisių., kadangi bibliotekininkų, kitaip negu mokytojų, darbo laikas nėra sutrumpintas, darytina išvada, kad jie turi teisę švenčių išvakarėse darbą baigti 1 val. anksčiau. Tokią pat teisę turi ir ne visu etatu dirbantys bibliotekininkai.


KLAUSIMAS 1 

Mokyklai buhalterijos pateiktame dokumente „Inventorizavimo aprašas – sutikrinimo žiniaraštis“ reikia pasirašyti ir mokyklos bibliotekos vedėjai, kuri įvardinta kaip materialiai atsakingas asmuo. Nei šios darbuotojos pareigybės apraše, nei darbo sutartyje materialinė jos atsakomybė nenumatyta. Atskiros sutarties su darbdaviu (mokyklos direktoriumi) nei dėl dalinės, nei dėl pilnos materialinės atsakomybės, taip pat nėra. Šiuo klausimu nėra nei direktoriaus įsakymo. Ar teisi bibliotekos vedėja atsisakydama pasirašyti minėtame dokumente kur ji įvardinta kaip materialiai atsakingas asmuo? Bibliotekos fondas atviras. Bibliotekoj pradėjo dirbti be fondo perdavimo–priėmimo akto.

ATSAKYMAS 1

Pagal Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (Žin., 1999, Nr. 50-1622) VII skyriaus nuostatas inventorizacijai įforminti biudžetinėse įstaigose naudojamas inventorizavimo aprašas-sutikrinimo žiniaraštis, kuriame be kitų rekvizitų privalo būti materialiai atsakingo asmens vardas, pavardė, parašas. Iš to kas pasakyta Inventorizacijos taisyklėse galima teigti, kad:

  •   turtas, esantis įstaigoje yra periodiškai inventorizuojamas,
  •   inventorizacijos rezultatai įforminami į inventorizacijos aprašus – sutikrinimo žiniaraščius,
  •  įstaigoje nėra ir negali būti turto, už kurį nėra materialiai atsakingo asmens.

Turtas įstaigoje perduodamas perdavimo priėmimo aktu. Materialinė atsakomybė už darbdaviui priklausantį turtą yra ribotoji ir visiška. Vienas iš pagrindų visiškai materialinei atsakomybei atsirasti su darbuotoju pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis dėl tam tikrų vertybių saugojimo. Darbo kodeksas (256 str.) nustato, kad su tam tikrus požymius atitinkančiais darbuotojais galima sudaryti tokią sutartį. Tai tokie darbuotojai, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Ar bibliotekos vedėjos pareigybė atitinka šiuos požymius nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Gal aptariamoje  mokykloje dirba daugiau bibliotekos darbuotojų, arba yra kitas visiškos materialinės atsakomybės sutartį pasirašęs asmuo – sunku spręsti. Tačiau aišku tai, kad šiuo aptariamu atveju bibliotekos vedėja, jeigu jai turtas nebuvo perduotas perdavimo-priėmimo aktu, nėra teisiškai visiškai materialiai atsakinga už bibliotekoje esančias vertybes, todėl inventorizacijos apraše – sutikrinimo žiniaraštyje pasirašyti neturėtų.

Kartu norisi paminėti, kad  nors su darbuotoju nesudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, Darbo kodeksas (253, 254, 255 str.) numato atvejus, kai darbuotojas turi atlyginti darbdaviui padarytą žalą.  Tada turi būti konkretinama kada, kokiu būdu padaroma žala, dėl kieno veikos atsirado žala, kokia kiekvieno veikiančiojo kaltės forma ir laipsnis. Jei žala padaryta tyčiniais, nusikalstamais veiksmais, tai gali būti pagrindas visiškai ją atlyginti, nors ir nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Kitais atvejais, jei dėl darbuotojo aplaidumo, netinkamo pareigų atlikimo atsirado žala – gali būti taikoma ribotoji materialinė atsakomybė.         V. Jurgaitis 2011-03-29

 

3 įrašai to Teisiniai

  1. Gitana:

    Laba diena, 

    ar mokytoja dirbanti bibliotekininke galima vadinti šios srities specialiste, jei ji išdirbusi 15 metų, ir ar ji gali toliau dirbti bibliotekininke. 

    • www2176:

      Taip, išdirbus bibliotekoje 15 m. ir turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą – ji yra laikoma specialiste ir toliau gali dirbti bibliotekoje. Tokie bibliotekininkai vadinami „profesionaliais bibliotekininkais įgijusiais profesijos įgūdžius ilgą laiką dirbdami bibliotekoje“ (čia citata iš Metinės Statistinės bibliotekų ataskaitos formos VII dalies, 08-10 eilučių)

  2. Valia:

    Laba diena,
    Dirbu mokykloje bibliotekininke, 2017 m. baigiau Šiaulių valstybinę kolegiją bibliotekos informacijos išteklių studijų programą. Mano koeficientas buvo 14,75 (pagal naują nežinau). Noriu paklausti ar priklauso pabaigus ir įgijus bakalauro diplomą pagal darbo pobūdį, pakelti atlyginimą ir koks jis turi būti? Ar kultūros ministerija (ar švietimo ministerija) yra numačiusi tam lėšų ar čia priklauso nuo direktorių geranoriškumo. Kartu studijavusios kolegės, pristačiusios diplomus, iš karto gavo pakeltus atlyginimus. (Įstojau mokytis, nes neturėjau bibliotekininkės diplomo, turiu soc. darbuotojos bakalauro diplomą, mokytis ir įgyti specialybę panorau pati.) Ačiū.

Komentuoti: www2176 Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *