Laimos Griškevičienės audinių parodoje – takai, takeliai, rankinės

Nuo praėjusio mėnesio Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje veikia tautodailininkės Laimos Griškevičienės austų takų,  takelių  bei rankinių paroda.  Šioje parodoje autorė pristato 15 darbų. Audimas visada buvo lietuvių darbštumo, grožio suvokimo ir dvasingumo simbolis, viena iš seniausių meno šakų, pasižymėjusi ypatinga raštų gausa. Anksčiau mokėti austi buvo didelė garbė. Audinių būdavo pilnos merginų kraičio skrynios. Beje, Laimos šeimoje nuo seno moterys mėgdavo rankdarbius: megzdavo, siūdavo, siuvinėdavo, ausdavo. Todėl ir pati Laima Griškevičienė pasirinko šį tradicinį amatą. Dar pirmąsias audimo stakles būsimoji tautodailininkė pamatė pas savo močiutę. Nors tuomet ji buvo dar maža , bet jau bandydavo austi. Pradžioje tai būdavo nedidelė juostos atkarpėlė, vėliau tapusi gražiausiomis lovatiesėmis, užuolaidomis, rankšluosčiais, kilimais. Audinių raštuose menininkė vis stengdavosi atkartoti liaudiškus motyvus. Darbams naudojo medvilnę ir vilną, kartais ausdavo ir šilku. Taip prabėgo būsimos tautodailininkės dienos mokantis Kibyšių aštuonmetėje mokykloje (Varėnos rajonas) ir Merkinės vidurinėje mokykloje.
                  Audimas Laimai tapo tik savaitgalio užsiėmimu, kuomet išvyko į Kauną, kur mokėsi prekybos – kulinarijos mokykloje. Ten įgijo kasininko – kontrolieriaus specialybę.  Baigusi mokslus, Laima pradėjo dirbti Druskininkuose, maisto prekių parduotuvėje. Vėliau ištekėjo ir su vyru persikėlė gyventi į Viečiūnus (Druskininkų savivaldybė). Čia gyvena ir iki šiol.  Kol augino vaikus, laisvalaikiu Laima Griškevičienė mezgė, nėrė, siuvinėjo. Vėliau pradėjo kurti tautines lėlytes. Tačiau audimas taip ir liko vienu iš didžiausių pomėgių  tautodailininkės gyvenime.
                   Senąjį lietuvių amatą – audimą puoselėjanti Laima Griškevičienė amatų centre „Menų kalvė“ (Druskininkai) įkūrė audimo dirbtuvėles. Tautodailininkė veda edukacinius užsiėmimus. Vienas iš jų – „Ateitis iš praeities“. Šio užsiėmimo metu lankytojai supažindinami su audimo įranga, audimo raštais bei praktiškai kiekvienas dalyvis turi galimybę išbandyti austi staklėmis.  2018 m. ji tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nare. Dalyvavo parodose: „Tautinis paveldas – kūrybinė galia“ (2018 m., Alytuje), „100 nyčių Lietuvai“ Viečiūnuose (2018 m.), III – ojoje Respublikinėje taikomosios dailės parodoje – konkurse „Iš Džiugo sakmių“ Telšiuose (2018 m.) ir kitose.
           Pasak tautodailininkės,  audimas – didžiausias jos pomėgis ir atgaiva. Šiuo metu menininkė dažniausiai audžia grindų takus, šalikus, keturnyčius rankšluosčius, servetėles. Jos visi darbai nuausti su labai didele meile. Parodoje akį traukia spalvingi takeliai, rankinė, be abejo, ir  takai grindims, kuriuose dominuoja savita kompozicija bei suderintos spalvos.
           Man belieka tik pasidžiaugti, kad  Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaityklą nuolat puošia žinomų tautodailininkų parodos. Teisingai sakoma, jog vaizdas yra vertesnis už tūkstančius žodžių. Manau, kiekvienam iš mūsų yra didelė garbė atgaivinti senelių, prosenelių tradicijas ir raginti jaunąją kartą atsigręžti į nepelnytai užmarštin nugrimzdusį laiką.
          Pamatyti, pasidžiaugti ir įvertinti parodą dar galima iki sausio 31 dienos. Maloniai kviečiu!                                           Bibliotekininkė Daiva Mikalauskienė