2015 m.

Adventinėje popietėje „Atverti knygą kaip širdį“

2015 m. gruodžio 16 dieną Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos mokiniai savanoriai dalyvavo Trakų viešosios bibliotekos adventinėje popietėje „Atverti knygą kaip širdį“, skirtoje  „Knygų Kalėdų“ akcijai. Popietė vyko Trakų globos ir socialinių paslaugų centre.

Šių metų „Knygų Kalėdų“ akcijos tema yra savanoriai. Trakų viešosios bibliotekos darbuotojos Irena Jocienė, Loreta  Maliužinaitė  ir gimnazijos informacinio centro bibliotekininkė Laima Lukšienė pakvietė mokinius savanorius surengti Trakų globos ir socialinių paslaugų centro senjorams Kalėdinius skaitymus ir pasivaišinti mokinių iškeptais meduoliais.
Mūsų gimnazijos savanoriai 7 c klasės mokinės Jurgita Mažuolytė, Ernesta Versocka, Arina Špiliauskaitė ir Goda Kozlovaitė skaitė Bruno Ferrero knygų ištraukas, gimnazijos muzikinė grupė ( Justas Stasiūnaitis, Aurimas Liudvinovičius, Kotryna Mikučionytė, Alicija Krasavceva, Karina Butkevičiūtė, Gytis Gagelis, Tiniko Balčiūnaitė), vadovaujama muzikos mokytojos Rimos Giedrienės, atliko Deivido Zvonkaus dainą „Mes čia“ ir Neringos Čereškienės dainą „Kalėdos“. 
7 b klasės savanoriai su klasės vadove Kristina Brazdžiuviene taip pat iš anksto ruošėsi šiai adventinei popietei. Per technologijų pamokas padedami mokytojos Ritos Aziulevičienės kepė kvapnius meduolius, kuriuos gražiai supakavę atsinešė į šventę. Per dailės pamokas mokiniai kūrė kalėdinius atvirukus, užrašę sveikinimus įteikė Trakų senjorams. Renginį baigė Ignotas Gruodis. Jis atliko Aleksandro Kačianausko muzikinį kūrinį birbynei „Prie Nemunėlio“. Po šventės jautėmės pakylėti.        Informaciją parengė Laima Lukšienė, informacinio centro vedėja

———————————————————————————-

Progimnazijoje laukiami ir darželinukai

Kovo – balandžio mėn. į Vilniaus Emilijos Pliaterytės, progimnazijos biblioteką atėję darželinukai patys kūrė Selemono Paltanavičiaus kūrinių veikėjus. Vėliau klausėsi bibliotekininkės skaitymo ,,Spygliuotuko žiema“, ,,Dukart didesnis“ ,,,Dovana“,  ,,Pavėsio sūnus Šešėliukas“ .O vieną kartą net buvo atėjusi pati …ragana. Akimirkos iš skaitymų bibliotekoje.
DSCF5989DSCF5935

bibliotekos vedėja Ana Kulevič

—————————————————–

Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijoje svečiavosi rašytojas gamtininkas Selemonas Paltanavičius

Š.m. kovo 16 d. mūsų, Vilniaus Emilijos Pliaterytės, progimnazijoje svečiavosi rašytojas gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Rašytojo susidomėjimo sulaukė 5 klasių  mokinių darbai apie Lietuvos paukščius II aukšto fojė, mintys po jo kūrinių skaitymo 4-5 klasėse. Bibliotekos vedėja Ana Kulevič lankė gamtos mokytojos Marytės Sakalinskienės pamokas, kuriose buvo skaityti  Selemono Paltanavičiaus apsakymai ,,Kad skraidytų drugelis“, ,,Akvariumas“, ,,Ko nežinojo kanarėlė“, ,,Ledonešis“, ,,Takas per giria“, ,,Vaikai, lapė ir vilkas“ ir kt. Rašytojui ir mokiniams  patiko penktokų vaidinimas pagal S.Paltanavičiaus pasaką  ,,Ir aš turiu saulutę“. Rašytojas pasakojo apie savo vaikystę, apie domėjimąsi gamta, pristatė savo knygas, papasakojo, kaip jos ,,gimsta“, nuoširdžiai atsakinėjo į mokinių klausymus.Akimirkos iš susitikimo.  Informaciją parengė bibliotekininkė Ana Kulevič

—————————————————————

Žaisti į biblioteką ? Su JAPOKO !

 Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos mokiniai mokyklos skaitykoje  susitiko su Metodija Vidūnaite, www.japoko.com internetinio puslapio įkūrėja ir LaQ detalių pradininke Lietuvoje. Susitikimo metu vaikai išbandė japonišką konstruktorių, iš kurio detalių galima sudėlioti trijų dimensijų erdvinius, daugiasienius ir kitokius geometrinius modelius. Šios detalės lavina matematinį ir loginį mąstymą, skatina kūrybiškumą ir saviraišką, padeda sutelkti ir sukoncentruoti dėmesį, lavina spalvų pojūtį.

 Pasinėrus į kūrybinį procesą girdisi tik jungiamų detalių spragsėjimas ir jokio šurmulio. Taip  išlaisvinama fantazija20160309_12540920160309_13554720160309_142643 (1)

Informacija rengė bibliotekos vedėja  Irena Karpavičienė

———————————————————-

Pamokos su rašytoju Vytautu Račicku

Balandžio 8 dieną Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnaziją aplankė vaikų rašytojas  Vytautas Račickas.  Mokiniai (2b, 2d, 2c, 3b, 5a, 5b, 5c, 5d, 6a klasės) nuoširdžiai ruošėsi  susitikimui, skaitė šio autoriaus knygas ir ,,laužė“ galvas  užduodami klausimus. Jie norėjo sužinoti, ar sunkus rašytojo darbas, kaip gimsta kūriniai ir atsiranda personažai. Vaikai stebėjosi sužinoję, kad ,,rašytojas niekada nepareina iš darbo namo, nes visada yra darbe“. Susitikimų  su mokiniais metu V. Račickas skaitė nuotaikingas, pamokančias ir linksmas ištraukas iš savo knygų. Mokykloje skambėjo juokas,o bibliotekos lentynose  nebeliko nei vienos rašytojo knygos. Atsisveikinome  laukdami kitų susitikimų. Nesunku būti mokiniu, kai pamoką veda vaikų gerai žinomas ir mylimas rašytojas Vytautas Račickas.
Informaciją parengė bibliotekos vedėja Irena Karpavičienė
IMG_0120 IMG_0143

 ——————————————————

Vilniaus rajono Riešės gimnazijos biblioteka – aktyviai veikianti ir savo darbais besidalinanti.

Plečiantis gimnazijai, augant mokinių skaičiui, neatsilieka aktyvumu ir gimnazijos biblioteka: organizuojami įvairūs renginiai, parodos, pamokos, kviečiami svečiai.
Tampa tradicija, kad balandžio 23-29 dienomis Lietuvos bibliotekininkų draugija skelbia Nacionalinę Lietuvos bibliotekininkų savaitę. Nebe pirmi metai, kaip Riešės gimnazijos biblioteka šią savaitę mokiniams organizuoja konkursą „Šauniausias bibliotekininkas“, kuriuo siekiama supažindinti mokinius su šios profesijos ypatumais, o tuo pačiu ir ugdyti mokinių saviraišką, atsakingumą bei pareigingumą.

Biblioteka kartu su iniciatyva „Visa Lietuva skaito vaikams garsiai“  vykdo projektą „Bibliotekos duris atvėrus“. Nuosekliai vieną kartą per mėnesį bibliotekoje ar gimnazijos skyriuose organizuojami renginiai – pamokėlės, kuriuose dalyvauja pradinių klasių moksleiviai. Skatiname vaikų meilę knygai, ugdome skaitymo džiaugsmą, stengiamės, jog mūsų skaitytojai kuo daugiau skaitytų, per tekstą gebėtų perteikti geras emocijas bei puikiai atskleistų rašytojo mintis. Gimnazijos bibliotekininkės džiaugiasi, jog gali prisidėti prie vaikų dvasinių vertybių augimo, meninio – literatūrinio skonio lavinimo.

Mieželaičio kūrybos skaitymas

2015 m. spalio 21 dieną, per antrą pamoką, 2 b klasės mokiniams gimnazijos bibliotekoje buvo skaitoma E. Mieželaičio eiliuota pasaka „Zuikis puikis“. Mokiniai buvo supažindinti su poeto biografija bei  kūryba. Šios netradicinės pamokos metu   skatinama vaikų meilė knygai bei ugdomas skaitymo džiaugsmas. Skaitymas balsu yra puikus būdas vaikams parodyti dėmesį ir šilumą,  paraginti  mokinius tapti tikrais skaitytojais.

Tvarkingi vadovėliai

2015 m. visą rugsėjo mėnesį Riešės gimnazijoje bei jos skyriuose biblioteka vykdė akciją „Tvarkingi vadovėliai“. Mokiniai buvo mokomi, kaip turi būti prižiūrimi vadovėliai, kaip juos tausoti. Gimnazijos pirmokus  bibliotekininkės supažindino su bibliotekos taisyklėmis. Pirmokai, kartu su bibliotekos darbuotojomis, atliko kūrybinį darbelį „Mano pirmoji knyga“. Šiuos mokinių darbelius spalio mėnesį  galima pamatyti bibliotekoje.

Draugaujame su mažaisiais

Vykdydamos projektą „Bibliotekos duris atvėrus“ 2015 m. gegužės 19 dieną Riešės gimnazijos bibliotekos darbuotojos ir joms talkinančios Ib  klasės mokinės apsilankė pas gimnazijos Bukiškio priešmokyklinio ugdymo grupės ugdytinius. Renginio metu mokinės bendravo su vaikais, skaitė jiems Lietuvos vaikų poeto J. Vainilaičio eilėraščius iš rinkinių „Miško Monas“, „Abėcėlė“, „Spalvoti nykštukai“, „Gegutės šaltinis“,  taip pat minė mįsles. Skaitymas balsu yra puikus būdas vaikams parodyti dėmesį ir šilumą, pasikalbėti su jais, pasidžiaugti smagiomis akimirkomis.

Šauniausias bibliotekininkas 2015 m.

2015 m. balandžio mėnesį Lietuvos bibliotekininkų draugija skelbė 15-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekininkų savaitę. Šia proga Riešės gimnazijos biblioteka mokinius kvietė  dalyvauti konkurse „Šauniausias bibliotekininkas 2015“. Balandžio 20-28 dienomis jaunieji bibliotekininkai aktyviai dalyvavo bibliotekos veikloje, padėjo bibliotekos darbuotojoms. Visiems dalyviams įteikti  padėkos raštai.

Svečiuose Hanso Kristijano Anderseno pasakos

2015 m. balandžio 23 dieną Riešės gimnazijos bibliotekos darbuotojos  skaitė H. K. Anderseno pasakas gimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupių ugdytinius. Minint garsiojo danų poeto ir pasakų kūrėjo Hanso Kristijano Anderseno 200-ųjų gimimo metinių jubiliejų, vaikams buvo skaitomos pasakos „Naujieji karaliaus drabužiai“, „Bjaurusis ančiukas“, „Sniego karalienė“. Šia veikla ugdoma vaikų meilė knygai, žadinamas smalsumas,  perteikiamos geros emocijos.
Svečiuose Hanso Kristijano Anderseno pasakos

 Eiliuotos pasakos mažiesiems

2015 m. kovo 19 dieną Riešės gimnazijos Bukiškių pradinio ugdymo skyriuje priešmokyklinio ugdymo ugdytinius aplankė Riešės gimnazijos bibliotekos darbuotojos. Vykdant projektą „Bibliotekos duris atvėrus“ jos mažiesiems pristatė Justino  Marcinkevičiaus eiliuotas pasakas. Skaitymas – klausymasis ypač naudingas vaikams, nes skatina ne tik skaityti, patirti įvairių emocijų, bet ir suprasti tai, ką kūriniu  norėjo pasakyti autorius.

Eiliuotos pasakos mažiesiems

  ———————————————————–

AKCIJA „KNYGŲ KALĖDOS“

Prisidedant prie Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuojamos akcijos „Knygų Kalėdos“, advento laikotarpiu, Riešės gimnazijos biblioteka surengė Kalėdinę akciją „Padovanok knygą“.

2015 m. gruodžio 16 dieną gimnazijos bibliotekoje vyko popietė, į kurią buvo pakviesti Vilniaus Antakalnio socialinės globos namų auklėtiniai. Šiltoje žvakių šviesoje mažiesiems buvo pasekta „Žiemos pasaka“, kurios metu buvo deklamuojamos eilės, skambėjo muzikiniai pasirodymai. Mažieji svečiai renginio metu galėjo patirti skaitymo balsu džiaugsmą. U. Hub ir J. Mühle „Aštuntą prie laivo“ knygą pristatė ir kūrinio ištraukas skaitė Vilniaus Kamerinio teatro aktorė Vaiva Markelytė. Ji ne tik perteikė kūrinio emociją, veikėjų charakterius, bet ir šiltai bendravo su vaikais.. Vaikai klausėsi aktorės interpretacijų, analizavo skaitomą kūrinį atsakydami 

Renginio metu be išsiilgtos žiemos, nepamiršta ir netrukus visų namus ir sielas aplankysianti šventė – Šv. Kalėdos. Mažuosius labai nudžiugino Kalėdų Senelio apsilankymas. Senelis mažiesiems dalino gerą nuotaiką ir nepamiršo dovanų. Popietės pabaigoje Vilniaus Antakalnio socialinės globos namų auklėtiniams, kartu su gimnazijos mokinių nulipdytais moliniais nameliais, kuriuose vaikučiai apgyvendins savo svajones, buvo padovanotos Riešės gimnazijos bendruomenės, per akcijos „Knygų Kalėdos“ laikotarpį, surinktos knygos. Dėkojame visiems prisidėjusiems prie akcijos! Gera dalintis gerumu! AKCIJA „KNYGŲ KALĖDOS“ 1AKCIJA „KNYGŲ KALĖDOS“ 2AKCIJA „KNYGŲ KALĖDOS“ 3AKCIJA „KNYGŲ KALĖDOS“

Bibliotekos vedėja Eglė Karakajienė

———————————————————————————————–

Ar mes verti vadintis kunigo, mokslininko, didžiojo humanisto M. Gustaičio vardo gimnazija?

Myliu tave, Dzūkija!
Tu Lietuvai esi
Per savo kalaviją
Auka tautos narsi.
Dabartės ir senovėj
Tikra šalies tvirtovė.

Šis garsus Motiejaus Gustaičio eilėraštis „Dzūkijai“ yra tarsi kertinis akmuo mūs gražiosios Dzūkijos  gamtai ir garbingai istorijai atminti ir skamba tarsi himnas, šlovinantis senovės Lietuvos ir Dzūkijos tautos narsą ir stiprybę.  Ne kiekviena mokykla pavadinta savo krašto garsių žmonių vardais. Lazdijai turi kuo didžiuotis. Miesto gimnazijos įkūrėjas Motiejus Gustaitis išgarsino ne tik mūsų kraštą, bet ir visą Dzūkiją.
Jau tapo gražia tradicija, kad kiekvienais metais Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje vyksta įvairūs renginiai, edukacinės pamokos bei susitikimai su žmonėmis, kurie kruopščiai tyrinėjo ir gerai susipažino su didžio Dzūkijos švietėjo Motiejaus Gustaičio gyvenimu ir jo veikla bei paklojo pamatus jo įamžinimui.  2014 m. gimnazijoje viešėjo žymi pedagogė, kraštotyrininkė bei muziejininkė Eugenija Sidaravičiūtė. Renginio metu muziejininkė kalbėjo apie Motiejų Gustaitį kaip  žymų švietėją, mokslininką, poetą ir vertėją, žymų kraštotyrininką, aukštos kultūros ir tolerancijos žmogų. Pernai Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje vyko edukacinės pamokos, kurių tema  „Ar Motiejaus Gustaičio vadovėlis „Stilistika“ buvo impulsas tolimesniam taisyklingos lietuvių kalbos supratimui?“.
Šiemet į renginį – pamoką,  „Ar mes verti vadintis kunigo, mokslininko, didžiojo humanisto Motiejaus Gustaičio vardo gimnazija? atvyko  žymi Garbės kraštotyrininkė, muziejininkė, buvusi šios mokyklos direktorė, Motiejaus Gustaičio memorialinio namo – muziejaus bei Lazdijų istorijos, kultūros ir švietimo muziejaus (dabar Lazdijų krašto muziejus) įkūrėja Birutė Vanagienė. Renginyje  – pamokoje dalyvavo 2 g a ir 2 g c klasės mokiniai su lietuvių kalbos mokytoja Marija Jakulevičiene. Renginys – pamoka, o po to ir Protų mūšis („Įžymios istorinės datos ir Lazdijų krašto žmonės“) buvo skiriamas šviesaus atminimo Motiejaus Gustaičio 146 – osioms gimimo metinėms atminti.
,,Lazdijai – pietvakarių kampas, prisiglaudęs Lenkijos pasieny, neturėtų kuo didžiuotis, jei ne Motiejus Gustaitis ir Salomėja Nėris“, – pasakojimą pradėjo Birutė Vanagienė. Laikas ir politiniai draudimai tarsi išbraukė Motiejaus Gustaičio vardą, todėl ilgus dešimtmečius niekas nekalbėjo apie poetą, vertėją, kalbininką, muzikologą švietėją bei pedagogą. Pirmoji tarybiniais metais  Motiejaus Gustaičio knygai „Sielos akordai (1984 m.) labai gražų įvadinį straipsnį parašė profesorė Viktorija Daujotytė. Žinoma, 1984 – ieji, pasak  Garbės kraštotyrininkės Birutės Vanagienės, dar buvo “ akli ir nebylūs švietėjams, poetams, todėl ir knygos tiražas siekė vos 7000 egz.“.
Motiejui Gustaičiui vasario 27 d. sukanka 146 – eri nuo jo gimimo. Todėl pašnekovė kvietė 2 g klasių mokinius „giliau  pažiūrėti į šią įdomią ir visapusišką asmenybę“. Renginio – pamokos „Ar mes verti vadintis kunigo, mokslininko, didžiojo humanisto Motiejaus Gustaičio vardo gimnazija?“ gerbiama viešnia labai įdomiai bei įtikinamai priminė iškilios asmenybės biografiją, sužadino norą tapti geresniais, kilnesniais kad galėtume išgirsti savyje taip įtaigiai skambantį unikalų Motiejaus Gustaičio balsą.

Žmogus negali būti žmogumi be aukštojo šventumo skliauto. 1881 m. Motiejus Gustaitis, besimokydamas Marijampolės gimnazijoje,  pajunta lietuviško žodžio ir minties stygių. Todėl paskatintas ten dirbusių mokytojų Petro Kriaučiūno, Petro Armino (Trupinėlio), Vinco Staniškio ir J.Jasulaičio, ėmėsi skleisti lietuvybės idėjas. Varšuvos mokslo apskrities globėjas Apuchtinas, pamatęs, kad Marijampolės gimnazijoje  lietuviškas  žodis ėmė plisti, nutarė visai šią mokyklą panaikinti. Tačiau iš karto to padaryti negalėjo, tik sumažino mokytojų skaičių, apsunkino įstojimą į gimnaziją, o aktyviausius mokinius pašalino. ,,Taip ir Motiejus Gustaitis vidury mokslo metų turėjo apleisti penktąją klasę, Tačiau greitai įstojo į Seinų kunigų seminariją. Čia jis linko prie dailės, ypač muzikos ir literatūros. Gilinosi ir muzikos teorijos dalykuose, pats dirigavo klierikų chorui, kuris giedojo ne tik seminarijos koplyčioj, bet ir katedros bažnyčioje“, – pasakojo Birutė Vanagienė.
Motiejaus Gustaičio gili siela, skaistus ir labai gražus gyvenimas, humaniški poelgiai ir nepaprastas taurumas buvo gražiausias pavyzdys jaunimui. Jis  dirbo tyliai, ramiai, neieškodamas garbės. Nors ir turėjo labai daug tiesioginių darbų, vis dėlto rado laiko ir kūrybai. Pasak Birutės Vanagienės, „ jo kūryba įdomi ir savotiška, tačiau dar labiau ji atsiskleistų, jei visa, kas liko rankraščiuose, būtų atspausdinta“. Renginio – pamokos metu buvo daug kalbama apie Motiejaus Gustaičio parašytus kūrinius, monografijas, apybraižas bei vertimus. Be abejo, kalbėta ir apie literatūros teorijos vadovėlį „Stilistika“ (išleistos dvi laidos: 1923 m. ir 1927 m.). Kaip teigė Birutė Vanagienė, „ šiame vadovėlyje yra labai daug gražių pavyzdžių, susijusių su protiniu lavinimu ir doroviniu auklėjimu, surinktų iš daugiau kaip 200 autorių“.
2 g klasių gimnazistus ypač sudomino viešnios pasakojimas apie Motiejų Gustaitį. Po to itin aktyviai gimnazistai dalyvavo protų mūšyje „Įžymios istorinės datos ir Lazdijų krašto žmonės“, kur turėjo puikią  galimybę atskleisti savo žinias, „pamankštinti“ protą. Ir žinoma, įsitikinti, jog jie yra puikūs mūsų krašto žinovai ir verti vadintis Motiejaus Gustaičio vardo gimnazijos gimnazistais. Geriausiai į klausimus atsakiusios komandos buvo apdovanotos padėkomis.
„Religija ir dora – galingiausi žmonių laimės stulpai“ (M. Gustaitis). Būkime verti šio vardo!                                                                 Daiva Mikalauskienė

 

  ——————————————–

Keramikos ir siuvinėjimo kryželiu darbų autorės – kuriančios bei puoselėjančios grožį

                      Šiandieną Lazdijų kraštas garsėja šviesiais bei kūrybingais žmonėmis, sugebančiais kurti grožį ir gėrį bei suteikiančiais galimybę dalintis šia kūryba su visuomene.  
Apsilankius Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje, galime išvysti nuostabius lazdijietės Romualdos Dereškevičienės siuvinėtus paveikslus, prisiliesti prie tautodailininkės Redos Vaikšnorienės nepakartojamų keramikos darbų bei susipažinti su visuomenės priežiūros specialistės Danutės Brusokienės parengtu stendu „Sveikos gyvensenos dienoraštis“.
Visų laikų moterys mėgo siuvinėti. Ypač buvo populiarus laisvalaikio praleidimas – siuvinėjimas ikikarinėje Lietuvoje, ir ne tik Lietuvoje. Siuvinėdavo staltieses, staltiesėles, net rankines, rečiau paveikslus. Nors šiuolaikiniai etnografai labai menkai išnagrinėjo siuvinėjimą kaip meno šaką. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau moterų uoliai įsisuka į siuvinėjimą. Siuvinėjimas kryželiu – tai tradicinė technika.  Daugelis dar gal turi savo namuose močiučių siuvinėtas pagalvėles, staltiesėles ar atsimena kryželiu dygsniuotus šventuosius paveikslus ant sienų. Siuvinėjimo įrankis, kaip žinia, yra adata. Seniausiai rasti drabužiai – kojinės ir pirštinės – buvo ne megzti, kaip mes suprantame dabar, bet atlikti ypatingu adymo būdu. Tokie darbai buvo rasti III amžiuje Peru teritorijoje, IV – V mūsų eros amžiuje Europoje. Audė ir siuvinėjo senovės Egipte. Tai rodo rasti aukštos meninės vertės siuvinėti audeklai.
Dabar labai populiarus paveikslų siuvinėjimas „kryželiu“. Šiuo būdu siuvinėti paveikslai tampa savotiška manija ir jų žavesys suteikia interjerui puošnumo ir individualumo. Tą galima pasakyti ir apie lazdijietės Romualdos Dereškevičienės  kryželiu siuvinėtų darbų parodą. Autorė parodoje eksponuoja 17 įvairaus dydžio darbų.
Romualda Dereškevičienė gimė Lazdijuose.  Čia 1969 m. pradėjo lankyti ir 1980 m. baigė Lazdijų vidurinę mokyklą. 1981 – 1982 m. studijavo Prekybos ir kulinarijos mokykloje Kaune. Po studijų, sukūrusi šeimą, apsigyveno Marijampolėje. Čia pagyvenusi vos kelerius metus, su šeima grįžo gyventi į Lazdijus. Šeimoje užaugino dukrą ir du sūnus.
Kiek prisimena, nuo pat vaikystės  Romualda mėgo rankdarbius – megzti, siūti bei kurti originalius darbus.  Jauna, malonios išvaizdos moteris siuvinėjimu kryželiu susidomėjo 2000-aisiais metais, kada lenkiškuose žurnaluose pamatė gražius siuvinėtus darbus. Siuvinėjimo įgūdžius Romualdai perdavė siuvinėjimo meistrės Leonora Baublienė ir a. a. buvusi Lazdijų vidurinės mokyklos ilgametė istorijos mokytoja Stefanija Safronova. Per šiuos metus parengė per 70 darbų. Visi jos siuvinėti paveikslai – įspūdingi, pasižymintys įstabiu skoniu, puošnumu. Kiekvienas kryželiu išsiuvinėtas paveikslas turi tik jam būdingus spalvų derinius, koloritą. Kurdama paveikslus Romualda Dereškevičienė naudoja prancūziškus mulinė siūlus, nors retsykiais nenusigręžia ir nuo vilnonių. Naudojant siuvinėjimo schemas, sukurti tokie kūriniai: „Pavasaris“, „Ruduo“, „Žiemos saulėlydis“, „Rugių laukas“, „Raitelė“, „Beržas“, „Dvi sesutės“, „Žiema“, nuostabios „Saulėgrąžos“, „Aguonos“ ir kt. Paveiksluose vaizduojami gamtos peizažai, sodybos, gėlės, žmonės, paukščiai, pilys, yra darbų ir religine tematika. ,,Didesniems darbams išsiuvinėti  reikia pusę metų paaukoti“, – teigė parodos autorė.  Romualda turi ir kitokių kūrybinių idėjų – mezga nepakartojamo grožio sukneles.
Tačiau siuvinėjimą moteris  laiko laisvalaikio dalimi, pomėgiu, o  siuvinėtus paveikslus dovanoja draugams, šeimos nariams (dukrai, sūnums, giminaičiams). Tik kruopščiomis rankomis Romualda sukūrė nepaprasto grožio kūrinius, kurie namų aplinkai teikia jaukumo bei šilumos. Savo darbus Romualda Dereškevičienė  yra eksponavusi Druskininkų miško muziejuje „Girios aidas“,  Lazdijų viešosios bibliotekos salėje bei Seirijų bibliotekoje.
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaityklos lankytojus jau antrą kartą džiugina alytiškės  tautodailininkės  Redos Vaikšnorienės keramikos darbų paroda. Parodoje eksponuojamos kokybiškos lėkštelės, dubenėliai, indai vaisiams, cukrinės. Žiesti, lipdyti ir lieti tokius kūrinius gali tik toks žmogus, kuris gerai pažįsta molį. Todėl kiekvienas keramikės Redos Vaikšnorienės kūrinys yra unikalus, išskirtinis bei subtilus. Kviečiu iš arčiau susipažinti su menine keramika ir nors trumpam pajusti molio plastiką.
Tradiciškai Lietuvoje vasaris skelbiamas sveikos gyvensenos mėnesiu. Gimnazijos skaitykloje visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Danutė Brusokienė parengė stendą „Sveikos gyvensenos dienoraštis“, kuriame išsamiai pateikta informacija, kaip svarbu tinkamai maitintis, kaip geriau derinti maisto produktus ir kokia plaukimo nauda žmogaus organizmui.
Parodas iš tiesų verta aplankyti, pasižiūrėti, ką sugeba meną mylinčios rankos, o išmonė ir fantazija priverčia parodyti visas savo spalvas. Parodos
veiks iki kovo 3 d

.                                                  Parašė             Daiva Mikalauskienė

                                                                          ————————————————–

Svečių iš JAV ambasados Lietuvoje viešnagė Vilniaus Antakalnio progimnazijoje

Vasario 3 dienos rytą  mūsų progimnazijos duris pravėrė ilgai laukti svečiai − Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Lietuvoje darbuotojai Jūratė, Gintarė ir Jonathan. Juos svetingai sutiko mokyklos direktorius ir jiems aprodė mokyklą.
Netrukus svečiai buvo palydėti į 3b klasę, kurioje nuo pat ryto mokiniai nekantriai laukė svečių skaitomų žiemos istorijų. Amerikietis Jonathan lietuviškai vaikams paskaitė  Lauros Ingalls Wilder knygos „Miestelis prerijoje“ ištrauką, o toliau ją tęsė viešnia Jūratė Kirvaitienė. Išklausę skaitymų, vaikai svečiams pažėrė nemažai klausimų. Kalbėjomės apie knygas, skaitymą, diplomato darbą ir dar daug ką….  O kad vaikai daugiau sužinotų apie JAV ir susipažintų su amerikiečių literatūra, svečiai padovanojo mūsų progimnazijos bibliotekai  bei  visai bendruomenei nuostabių knygų.
Po to svečiai maloniai buvo nustebinti trečiokų parengta staigmena. Vaikai kankliavo, dūdavo, šoko, dainavo ir taip pat svečiams įteikė dovanų. Taip susidraugavome, kad net nenorėjome išsiskirti. Viliamės, kad užsimezgusi nuoširdi draugystė tęsis.
bibliotekos vedėja Snieguolė Šeduikienė

——————————————

Skaitymo skatinimo projektai Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazijoje 

2015 metų pabaiga ir 2016 metų pradžia P. K. Bžostovskio gimnazijoje buvo susijusi ne tik su žiemos švenčių laukimu ir joms skirtais įsimintinais renginiais, bet ir su knygų skaitymu. Gruodžio mėnesį mokykloje vyko du skaitymo skatinimo projektai. Pirmajame –  „Aš skaitau!“ –  dalyvavo 5-8 klasių mokiniai, o antrasis – „Skaitymai žvakių šviesoje“ – buvo skirtas gimnazinių klasių mokinimas. Šių projektų tikslas buvo skatinti mokinius skaityti tiek lietuvių, tiek ir gimtąja lenkų kalba, atrasti knygos grožį, pajusti joje slypinčią paslaptį.

Visą gruožio mėnesį kiekvienos klasės mokinių lietuvių ir lenkų kalbos pamokų metu laukė papuošta kalėdinėmis dekoracijomis (5-8 kl.) arba žvakėmis (gimnazinės klasės) gimnazijos biblioteka, kurioje iš paslaptingos skrynutės buvo traukiami gražiausių lietuvių ir lenkų autorių kūrinių pavadinimai. Juos byrant smėlio laikrodžio smiltims reikėjo kuo greičiau surasti bibliotekoje ir išmokti kuo geriau skaityti pasiūlytą (5-8 kl.) arba pasirinktą (gimnazinės klasės) ištrauką. Tada laukė rimčiausia ir  smagiausia projekto dalis – atsisėdus už prabangaus raudono knygų išminčiaus stalo pasijusti tikru literatūros žinovu ir skaityti, skaityti, skaityti… Neilga kūrinio ištrauka buvo tarsi raktas, atrakinantis knygoje slypintį grožį, tarsi takelis, vedantis į kūrinio gelmes. Kokias? Tai mokinai aptarė po skaitymo, bandydami atspėti dar nežinomų knygų siužetus ar dalindamiesi mintimis apie jau skaitytus kūrinius. Pabaigoje nepamiršome išrinkti ir kievienos klasės knygų išminčių išminčiaus, kuriam sekėsi geriausiai. Taip pat nepamiršome ir skaitytų knygų parsinešti namo, juk laukė ilgos žiemos atostogos, o kas gali būti jaukiau šaltą žiemos vakarą už gražią knygą šalia spindinčios eglutės…

Tikimės, kad gruodį mūsų gimnazijoje atrastais knygų lobiais bus džiaugiamasi dar ilgai, kad bus vis dažniau užsukama į biblioteką jų pasiimti ir pasidalinti su kitais. Gal būt šis gražus pavyzdys įkvėps leistis į kitokias knygų lobių paieškas ir kitas mokyklas ar mokinius. Smagaus ir jaukaus skaitymo…
Lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Diana Jelmakaitė, Bibliotekininkė Genė Jelmakienė

————————————————-

Popietėje ,,Pasikalbėjimas su knyga‘‘ – ne tik skaitymai, bet ir kalėdiniai burtai

Gruodžio mėnesio 21 dieną gimnazijos skaitykloje vyko popietė ,,Pasikalbėjimas su knyga“. Joje dalyvavo gimnazijos 7 klasių ir specialiųjų klasių mokiniai, vadovaujami bibliotekininkės D. Mikalauskienės ir specialiųjų klasių auklėtojos L. Pauliukonienės.

 Mokinė Simona Petruškevičiūtė pasidžiaugė, kad vėl malonu susitikti ir pabendrauti su specialiųjų klasių mokiniais artėjant gražiausioms metų šventėms. Kalbėjo apie žodį ir knygą kaip žmogaus sukurtą stebuklą.

Kita mokinė Giedrė Čėsnaitė pranešė apie į namus ateisiančią šventę, susitikimą su knyga, su minties ir žodžio šviesa. Buvo perskaityta Vilhelmo Haufo pasakos   ,,Šaltoji širdis‘‘ ištrauka.

Simona Petruškevičiūtė pasakojo knygos istoriją, kuri yra ilga ir permaininga. Nėra lengvas ir knygų kūrėjų darbas. Buvo perskaityta ištrauka iš Bremo Stoukerio siaubo romano ,,Drakula“. Tai jau klasika tapęs romanas apie garsiausią Transilvanijos vampyrą.

Mokiniai pastebėjo, kad ne taip seniai Lietuvos šviesuoliai siekė, kad vaikai išmoktų skaityti. Šiandien skaityti mokame ir visi knygų turime. Buvo perskaitytos kelios sakmės tautosakos motyvais.

Žmonės skaito, norėdami praturtinti emocijas, pajusti kitų žmonių gyvenimą, jų dvasinius išgyvenimus, patys nusiraminti. Knygose ieškome prasmės, tikimės rasti atsakymus į įvairiausius iškylančius klausimus.

Mokiniai bandė išspręsti užduotis, įrašyti praleistą patarlės žodį.

Auklėtoja L.Pauliukonienė papasakojo apie Kalėdinio laikotarpio papročius ir burtus. Pakvietė norinčius burtis ir sužinoti, kas jų laukia ateinančiais metais. Mokiniai traukė iš krepšelio daiktus – simbolius, o vėliau sužinojo, ką jie reiškia. Visi džiaugėsi, kad jų laukia geri metai.

7 klasės mokinė Giedrė Čėsnaitė skaitė dzūkų kalba parašytą pasakojimą ,,Devyni broliai juodvarniai ir jų sesutė“.

Specialiųjų klasių mokiniai  skaitė J. Marcinkevičiaus eilėraščius apie žiemą: ,,Sesutė mokykloje‘‘, ,,Žiema‘‘, ,,Ką aš veiksiu žiemą‘‘.

7 klasės mokinė Inesa Uzdilaitė ragino mylėti ir branginti knygą. Džiaugėsi, kad Kalėdų išvakarėse galėjo pabūti visi kartu ikikalėdinių skaitymų popietėje ,,Pasikalbėjimas su knyga‘‘.
Bibliotekininkė D. Mikalauskienė popietės dalyviams palinkėjo, kad visų namuose gyventų laimė.
                                                                 Laima Pauliukonienė

—————————————————

„Knygų Kalėdos“ Vilniaus Viršuliškių mokykloje

 Mūsų mokyklos biblioteka gavo dovanų iš mokyklos bendruomenės net 72 egz. knygų. Vyko iškilmingas ir smagus knygų perdavimo renginys, kuriame dalyvavo mokyklos folklorinis ansamblis su vadove, mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo skyrių vedėjos, klasių atstovai su savo auklėtojomis. Folkloro ansamblis padainavo keletą dainų, o po knygų perdavimo moksleiviai buvo pavaišinti „Knygų Kalėdų“ saldainiais.   
Rūta Rasimavičiūtė, Viršuliškių mokyklos bibliotekos vedėja

 

———————————————–

Projekto „Ištieskime vienas kitam ranką“ pirmasis renginys Vilniaus Antakalnio gimnazijoje

Gruodžio 16 d. 14.00 valandą gimnazijoje sulaukėme svečių iš Vilniaus „Minties“ vaikų globos namų. Vyresnieji auklėtiniai kartu su įstaigos socialine pedagoge Diana ir direktore atėjo į mūsų organizuotą „protų mūšį“  literatūros ir knygos tema. Gimnazijai atstovavo II b ir II c klasių mokiniai. Susirinkusius nuotaikingai pasveikino gimnazijos direktorė Vita Kirkilienė pasekdama dar negirdėtą pasaką ir pakvietė mokinį savanorį uždegti knygų eglutę. Gimnazijos direktorė įteikė globos namų direktorei visą krepšelį pedagoginių knygų. Sužibus girliandos lemputėms bibliotekos vedėja Irena pakvietė mokinius įsitraukti į žaidimą ir pasitikrinti savo žinias, primindama, kad „knygos – tai tiltai tarp praeities, dabarties ir ateities. Knygos – tiltai tarp autorių ir skaitytojų, tiltai tarp žmonių protų ir širdžių“ ir pabrėžė kaip svarbu kuo dažniau tais tiltais vaikštinėti. Protų kovas vedė buvęs gimnazijos mokinys, dabar Vilniaus universiteto trečiakursis Vilius. Trys turai po 10 nelengvai įveikiamų klausimų buvo gera protų mankšta žaidimo dalyviams. Teko atpažinti ir tekstų, ir melodijų autorius, ir pagal knygas sukurtus filmus. Niekas neįveikė praktinės užduoties – pakilnojus atspėti lengviausios ir sunkiausios bibliotekos knygų svorį. Pertraukėlių metu dalyviai vaišinosi arbata ir saldumynais. „Mūšį“ laimėjo komanda „Prie lango“. Jos nariai buvo apdovanoti prizais: knygomis ir šokoladais. Renginiui pasibaigus knygų eglutė buvo nupuošta ir visos 76 knygos nuo jos perduotos vaikų globos namų auklėtiniams, nes šio projekto vienas iš tikslų – surinkti naujų ir apynaujų  knygų Namų auklėtiniams. Kitas susitikimas su kaimynais įvyks 22 d. jų namuose kur kartu švęsime artėjančių Kalėdų šventę.

 Irena Kryžanauskienė

——————————————————

Popietė „Šiltoje žvakės šviesoje Kalėdų laukiam“ Riešės gimnazijos bibliotekoje

Knyga mus skatina pažinti, suprasti ir atjausti. Skaityti, dovanoti ir dalintis Riešės gimnazijos bendruomenę paskatino jau tradicija tapusi „Knygų Kalėdų“ idėja. Gimnazijos bibliotekos darbuotojų iniciatyva Riešės bendruomenę suvienijo pasidalinti knyga. Buvo kviečiama padovanoti knygų vaikams, kuriems reikia mūsų paramos. Džiugu, kad savanorių, dovanojančių knygas, buvo daug.

Gruodžio šešioliktą dieną gimnazijos bibliotekoje vyko popietė, į kurią buvo pakviesti Vilniaus Antakalnio socialinės globos namų auklėtiniai. Šiltoje žvakės šviesoje mažiesiems buvo pasekta „Žiemos pasaka“, kurios metu buvo deklamuojamos eilės, skambėjo muzikiniai pasirodymai. Mažieji svečiai renginio metu galėjo patirti skaitymo balsu džiaugsmą. U. Hub ir J. Mühle „Aštuntą prie laivo“ pristatė ir kūrinio ištraukas skaitė Vilniaus Kamerinio teatro aktorė Vaiva Markelytė. Ji ne tik perteikė kūrinio emociją, veikėjų charakterius, bet ir šiltai bendravo su vaikais.. Vaikai klausėsi aktorės interpretacijų, analizavo skaitomą kūrinį atsakydami į klausimus.
Renginio metu be išsiilgtos žiemos, nepamiršta ir netrukus visų namus ir sielas aplankysianti šventė – Kalėdos. Tai iš tiesų stebuklingas metas, o pats magiškiausias ir vaikų laukiamiausias momentas – Kalėdų Senelio apsilankymas. Senelis mažiesiems dalino gerą nuotaiką ir nepamiršo dovanų. Į namučius vaikai išsivežė gimnazijos mokinių nulipdytus molinius namelius, kuriuose vaikučiai apgyvendins savo svajones. Globos namams buvo padovanotos bendruomenės surinktos knygos.
Džiugu, kad pavyko suburti bendruomenę siekiant sukurti meilės, pagarbos, atjautos ir gerumo stebuklą.

Parašė bibliotekos vedėja eglė Karakajienė

——————————————————

KNYGŲ KALĖDOS KAPČIAMIESČIO SOCIALINĖS GLOBOS CENTRE „ŽIDINYS“

                      Jau gražia tradicija yra  tapusi Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“,  kviečianti  padovanoti naujų knygų šalies bibliotekų skaitytojams.

                      Šių   metų  iniciatyva (beje, akcija vyksta jau penktą kartą)  – „Knygų Kalėdos“ savanoriai. Todėl Prezidentė kvietė visus skaityti mėgstančius žmones tapti savanoriais  ir dalyvauti bibliotekų rengiamuose knygų skaitymuose bei aptarimuose, kad ši veikla dar labiau paplistų ir pasiektų tuos, kuriuos labiausiai pradžiugins gyvas bendravimas. Šiemet siekiama, kad savanoriai kartu su knyga aplankytų vaikus vaikų globos namuose, senelius. Akcijoje dalyvauja ir mūsų rajono Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus ir Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijų bibliotekos. Skaitymo akciją organizavo bibliotekininkės Gitana Baležentienė ir Daiva Mikalauskienė.

                      2015 m. jau eina į pabaigą. O su kiekviena diena vis labiau artėjame link šviesiausios metų šventės – Kalėdų. Juo labiau, kad Kalėdos – tai nuoširdaus ir šiltesnio bendravimo, tarpusavio supratimo, susikalbėjimo metas.

Gyvename pasaulyje, kupiname knygų. Su jomis susitinkame kūdikystėje, kai mama seka pasaką, kai ji, palinkusi prie mūsų, dainuoja lopšinę…. Paskui jau patys „skaitome“ , žiūrėdami į paveikslėlius, iš keistų ženklų – raidžių – dėliodami žodį, sakinį…

Todėl gruodžio 3 d. Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus ir Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijų bibliotekininkės su mokiniais vyko į Kapčiamiesčio socialinės globos centrą „Židinys“, kur organizavo skaitymus „Knygų Kalėdos: su knyga šilčiau, linksmiau ir įdomiau“.  Tą dieną į šiuos namus atėjo nedidelė šventė…. Susitikimas su knyga…. Su minties ir žodžio šviesa….

Šių abiejų gimnazijų moksleiviai socialinės globos centro auklėtiniams garsiai skaitė įvairių kūrinių ištraukas. Neatsitiktinai buvo pasirinkta  ištrauka iš Vilhelmo Haufo pasakos „Šaltoji širdis“, kurią skaitė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos 1 g b klasės moksleivė Goda Lukoševičiūtė.

Mažųjų auklėtinių širdis suvirpino Simonos Petruškevičiūtės (Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija, 7 a klasė ) skaitomas jau klasika tapęs  Bremo Stoukerio siaubo romanas apie garsiausią Transilvanijos vampyrą – grafą Drakulą, kuris galėjo vampyrizmu užkrėsti bet ką.  

Skaitėme, norėdami praturtinti emocijas, pajusti kitų žmonių gyvenimą, jų dvasinį pasaulį, tiesiog norėjome nusiraminti patys. Todėl knygose ieškojome gyvenimo prasmės, tikėjomės rasti atsakymus į iškylančius klausimus. Būtent su dideliu įdomumu socialinės globos centro „Židinys“ mažieji klausėsi  Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos 1 g klasės mokinės Editos Staniūnaitės  pasakojimo apie knygose esančius išminties lobius iš Bruno Ferrero knygos „Gyvenimas – tai visa, ką turime“.

Drįsčiau teigti, kad visų rašytojų sukurtų knygų ištakos – liaudies kūryba. Pasižiūrėkime, kiek daug kūrinių šiandien sukuriama remiantis tautosakos motyvais! Taigi vieną įdomią sakmę mums visiems paskaitė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos 7 a klasės mokinys Aurelijus Ragažulis.

Kalbėdami apie pagarbą knygai, negalėjome nutylėti ir apie kalbą. Nes kalba išauga iš tautos būties, ją apgaubia ir joje gyvena. Ištrauką iš knygos „Knyga – pilietis – tauta“ skaitė Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos  II g klasės mokinė  Akvilė Baležentytė.  Įdomu  tai, jog šią istoriją sukūrė 7 klasės mokinė Eigilė iš Šiaulių. Visą pasakojimą sudaro žodžiai, prasidedantys „S“ raide.  Išraiškingai, įtaigiai ir meniškai Akvilė Baležentytė skaitė B. Ferrero pasakojimą „Sumaniausias sūnus“.

Po nuotaikingo ir rimto pasakojimo sielai  visi klausėmės linksmos dainelės, kurią atliko Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos pradinių klasių mokiniai, vadovaujami muzikos mokytojos Daivos Kazlauskienės.

Visada žemėje per mažai gerų žodžių – meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių.

Kalėdos! Jau pats žodis džiugina širdį. Tai šiltas jausmas ir šiluma vieni kitiems, tai metas, kai norisi dovanoti ir gauti, būti mylimiems, pastebėtiems.  O kad  ir šis Kalėdų laukimas būtų prasmingas, Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos mokinukai skaitė eilėraščius  ir dainavo daineles apie Kalėdas, šoko bei žaidė. Širdies šiluma sušildyti eilėraščiai džiugino kiekvieną.  Linksmai dainuojant šio gražaus susibūrimo pabaigoje Kapčiamiesčio socialinės globos centro „Židinys“ auklėtiniams buvo dovanojamos kalėdinės dovanėlės, kurias  abiejų gimnazijų mokiniai labai aktyviai rinko. Vaikai labai džiaugėsi dovanomis. Mes supratome, kad šiems vaikams reikia daugiau bendravimo. Tai buvo nauja patirtis.

Renginyje taip pat dalyvavo Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos socialinė pedagogė Jūratė Juodzevičienė ir psichologė Rasa Banevičienė. Pastaroji  pasidžiaugė gražiu renginiu ir padėkojo  už šiltą bendravimą su knyga bei už geras kūrybiškas nuotaikas ir palinkėjo branginti laiką ir gerumą bei suvokti šios šventės prasmę visa širdimi.

Vėliau sušilę prie šventinio stalo, pasidžiaugėme abiejų gimnazijų mokiniais, jų begaliniu supratingumu bei geranoriškumu. Palinkėjome vieni kitiems gražios draugystės su knyga, smagaus Kalėdų laukimo. Sparnuotas žodis ir jo skleidžiama šviesa sušildė mus visus. Pakeliui į namus aplankėme Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejų.

                                           Daiva Mikalauskienė, Nuotraukos Gitanos Baležentienės

———————————————————–

Knygų Kalėdos Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje

Laukiame dovanų po Knygų Kalėdų eglute. O mūsų 1E ir 2F klasės gimnazistės savanorės Diana Baginskaitė, Milena Kamskaitė, Inesa Pačinskaitė, Silvija Minkauskaitė gruodžio mėn. skaitė pasakas Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos pradinukams.

Su geriausiais linkėjimais
Genovaitė Rusinovienė, Bibliotekos vedėja,
Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija

———————————————————-

Knygų Kalėdos prasidėjo

Kai žemę bando užkloti purus sniegas,į širdį pasibeldžia šventinė nuotaika.Tai artėja Kalėdos jau penktąjį kartą papuoštos knygų spalvomis,išmintimi dovanų džiaugsmu.Jos papuoštos akcija “Knygų Kalėdos“,kurios globėja prezidentė Dalia Grybauskaitė .Akcija “Knygų Kalėdos“ ne tik sujungia geranoriškus,knygas mylinčius žmones,bet ir skatina skaityti knygas,domėtis įvairių autorių kūryba. Prie šios gražios akcijos prisijungė ir Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos biblioteka,kviesdama mokyklos bendruomenę,padovanoti bibliotekai knygučių.Akcijos atidarymo proga vyko nuotaikingas koncertas( mokytoja R.Fominichienė),buvo rodomas “Aušros“ pagrindinės mokyklos lėlių teatro spektaklis “Princesė ant žirnio“.(skaityklos vedėja B. Vaivadienė).taip pat vietoje buvo galima įsigyti ir dovanoti knygutes.Renginio metu padovanotos 33 knygutės.Renginio organizatorės Danguolė ir Neringa dėkoja visiems prisidėjusiems prie akcijos “Knygų Kalėdos“.

Danguolė, Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos bibliotekos vedėja

————————————————————

Susitikimas su rašytoja Birute Mar

   Lapkričio 26 dieną Vilniaus Žemynos progimnazijos  pradinukai (trečios ir ketvirtos klasės) susitiko su rašytoja, poete, režisiere, choreografe, aktore Birute Mar  (Marcinkevičiūte) . Renginyje dalyvavo viešnia iš Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro  – Inga Mitunevičiūtė. Ji trumpai pristatė akcijoje  ,,Metų knygos rinkimai‘‘ dalyvaujančių knygų penketuką vaikams,  supažindino su balsavimo taisyklėmis, paragino skaityti ir aktyviai dalyvauti Metų knygos rinkimuose.

Birutės Mar ,,Gėlininkė‘‘ 2014 m. yra laimėjusi pirmojo Nacionalinio vaikų literatūros konkurso 2-ją premiją. Tai trečioji rašytojos knyga vaikams.

  Kaip pasakojo autorė, sukurti ,,Gėlininkę‘‘ paskatino pranašingas sapnas. Tame sapne autorė regėjo save gėlininkės vaidmenyje. Gal todėl taip ir atsitiko – gavo gėlininkės vaidmenį teatre, o po to pradėjo brandinti savyje idėją parašyti ir knygą, kuri gimė viešint mažame Italijos miestelyje. Nedideli namukai, siauros gatvelės, draugiški žmonės, mažos jaukios krautuvėlės tapo neatskiriama apysakos ,,Gėlininkė‘‘ dalimi. Tai apysaka apie gėlininkę Lėją ir jos romantišką meilės istoriją.

  Vaikai buvo labai aktyvūs, klausimai autorei liejosi  lyg iš gausybės rago. Rašytoja, atsakinėdama į klausimus, pamažu, lyg mozaiką, dėliojo savo biografiją, įpindama ir svajonių, ir ateities planų. Vaikai džiaugėsi, kad greitai pasirodys dar viena Birutės Mar knyga. Ji bus apie vaiduokliukus – tokius, kurie gyvena Japonijoje ir yra visai nebaisūs.

  Susitikimo pabaigoje mažieji skaitytojai sustojo į eilę autografų, fotografavosi su rašytoja ir džiaugėsi galimybe ne tik pamatyti, bet ir pabendrauti.

    Janina Bėruvienė, bibliotekos vedėja

 

———————————————
Salomėja Nėris – mūsų džiaugsmo ir skausmo sesuo

Aš atėjau pašokti džiaugsmo šokio
Ir padainuoti vasaros dainos,
Sukurt ugnelę, saulei nusijuokti-
Tegul ilgai ilgai ji mums liepsnos!

                      Ar žinome, kokių poetų eilėraščiai bei poemos yra patys gražiausi mūsų seneliams, mūsų tėvams? Nėra abejonių, kad tarp įvairių poetų jie paminės ir Salomėją Nėrį.

                      Kiekvienų metų lapkritį Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos bendruomenė mini Salomėjos Nėries gimtadienį. Skaičiai 111 šiandien sako, kad prieš 111 metų gimė viena talentingiausių XX amžiaus Lietuvos poečių – Salomėja Nėris. Viešai žinomos medžiagos  apie poetę, jos gyvenimo bei kūrybos kelią, asmenybės bruožus ir daugybę kitų dalykų yra prirašyta tiek, kad nebeįmanoma ką nors nauja pasakyti ir pridurti.

Taigi lapkričio 27 d. per ketvirtą pamoką į Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaityklą sugužėjo šios gimnazijos 5 a klasės mokiniai su istorijos mokytoja Audrone Pileckiene. Džiugu, kad netradicinėje literatūrinėje pamokoje dalyvavo ir šios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Edita Pavasarienė. Pamoka prasidėjo pasakojimu apie poetės Salomėjos Nėries šeimą, mokslus, kūrybos pradžią, studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete, nelaimingą meilę germanistikos profesoriui Juozui Eretui, su kuriuo susipažino „Šatrijos“ draugijos susirinkimuose. Šių eilučių autorė nuoširdžiai pasakojo ir apie darbus po universiteto baigimo, ypatingai apie trapų, nepastebimą gyvenimą Lazdijuose,  poetės  veidą, jos rūpestį, užgožtą kasdieninėmis mokytojos pareigomis Seinų „Žiburio“ gimnazijoje. Penktokams įdomu pasirodė tai, kad Salomėja Nėris turėjo ne vieną talentą. Ji ne tik gražiai rašė, bet ir piešė, skambino rojaliu ir  mandolina, o taip pat mokėjo net kelias užsienio kalbas.  Pati poetė vaikystėje labai mėgo pasakas, daug jų girdėjo iš savo senelio. Vaikystės įspūdžiai vėliau atsispindėjo poetės kūryboje.  Jos ir poezija buvo kupina vilties, polėkio, Tėvynės meilės, vėliau – liūdesio bei nusivylimo.

Tarp pasakojimų apie svarbius gyvenimo įvykius įsiterpė jausmingi Salomėjos Nėries posmai iš pasakų, kuriuos deklamavo 5 a klasės mokiniai. Pažinti poetės jausmus, mintis ir neribotas fantazijos ribas padėjo mums įstabiausia jos poezija, parašyta vaikams, kurią išsamiai  pristatė šių eilučių autorė. Svarbu pastebėti, kad Salomėja Nėris lietuvių liaudies pasakas, jų siužetus iškėlė į meno aukštumas, jas priartindama prie vaikų gyvenimo.  Salomėja Nėris praturtino vidinį pasakų herojų pasaulį, kuris atsispindėjo visomis savo pusėmis – ir gerosiomis, ir – blogosiomis. Poetė nekeitė pasakų siužetų, paliko nemažai fantastinių vaizdų ir paveikslų, kurie tautosakinėse pasakose sudaro temos branduolį. Ji tas pasakas įvilko į poetinį rūbą. Tokios Salomėjos Nėries pasakos „Eglė žalčių karalienė“, „Našlaitė“, „Laumės dovanos“ ir kt. O Salomėjos Nėries pasakoje „Našlaitė“ Sigutė parodoma plačiau ir realistiškiau negu liaudies pasakoje. Geriau atspindi mažojo herojaus psichologiją, labiau susieja su vaiko pasauliu, gėrio ir blogio supratimu. Salomėjos Nėries našlaitė, netekusi paskutinio ramsčio – brolelio, nepraranda geriausių savo dvasios vertybių – darbštumo, kilnumo, gerumo, jautrumo gamtai, gyvūnams.  O ar tikrai 5 a klasės mokiniai gerai prisimena dar vaikystėje girdėtą Salomėjos Nėries parašytą poemą „Našlaitė“? Šios netradicinės – literatūrinės pamokos metu ir buvo pats laikas ją prisiminti ir drauge suvaidinti. Lėja Kašelionytė labai nuoširdžiai vaidino  gerą ir gražią mergaitę Sigutę,  Gabija Vilkevičiūtė – pamotę – raganą, kuri labai nekentė Sigutės,  Guoda Radžiūnaitė – pamotės dukrą, snaudalę, Titas Malaškevičius – gerąjį Sigutės brolelį. Labai visus maloniai nuteikė skaitovai  Dija Urbanskaitė ir Jokūbas Vaišnys.

Gimnazijos skaitykloje buvo galima pasigrožėti piešinių parodėle – vaikai iliustravo pasirinktą Salomėjos Nėries pasaką ar poemą. Iš viso pristatyta 17 piešinių. Pamokai einant į pabaigą, kiekvienas penktokas savo piešinuką pristatė ir pakomentavo savo klasės draugams.

Netradicinės literatūrinės pamokos pabaigoje klasės auklėtoja Audronė Pileckienė bei šių eilučių autorė pasidžiaugė mokinių iniciatyva ir  gražiu vaidinimu, piešinių mozaika. Jaunieji artistai buvo įvertinti ir apdovanoti suvenyrais.

Šioje pamokoje dalyvavusi direktoriaus pavaduotoja ugdymui Edita Pavasarienė priminė, kad kiekvienais metais Salomėjos Nėries gimtadienį salomėjiškos mokyklos švenčia kartu. Šiemet gruodžio 4 d. šis gražus tradicinis susitikimas vyks Lazdijuose. Pavaduotoja  pakvietė visus maloniai dalyvauti renginyje.

Pamoką užbaigėme  Justino Marcinkevičiaus žodžiais: „Salomėja Nėris –  mūsų skausmo ir džiaugsmo sesuo! Šiandien mes jau neįsivaizduojame savo pasaulio be jos. Jau nemokėtume ir negalėtume gyventi be Salomėjos, nes kas gi būtų tas vaivorykštės tiltas iš vienos širdies į kitą, ką mes mylėtum taip amžinai…“                                        Parašė   Daiva Mikalauskienė,                                            Nuotraukos Audronės Pileckienės

————————————————-
Dovanoti smagiau negu gauti

Lapkričio 26 d. Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos „Knygų Kalėdų“ savanoriai kartu su progimnazijos bibliotekininkėmis bei mokytojomis lankėsi dienos centre „Šviesa“. Kalėdiniams skaitymams buvo pasirinktas linksmas Violetos Palčinskaitės apsakymas „Dovanoti smagiau negu gauti“. Savanoriai kartu su muzikos mokytoja eilėraščiui „Sniegas baltas, o varna juoda“ pritaikė nuotaikingą kalėdinę melodiją ir sukūrė smagią dainelę be pabaigos, kurią skaitymų pabaigoje išmoko ir noriai dainavo ir dienos centro „Šviesa“ bendruomenė.

Na, o teiginio, kad „Dovanoti smagiau negu gauti“ teisingumu įsitikinome visi: savanoriai ne tik paruošė smagius skaitymus, padovanojo „Šviesos“ bendruomenei knygų, bet ir iškepė kvapnių keksiukų bei pyragą.Atsidėkodami dienos centro lankytojai padovanojo visiems savos gamybos dekoratyvines žvakes bei „Šviesos“ bendruomenės
piešinių knygą „Mano pasaulis moka skristi, plaukti ir dainuoti“.

Parašė bibliotekos vedėja Gedailė Overlingienė

———————————————————

„Tu gali“ būti rašytojas

Jeigu šiandien mūsų mokyklos septintoko ar šeštoko kas nors paklaustų, kas yra Kristina Gudonytė, tas atsakytų, kad ji – rašytoja, Vaikų literatūros premijos laureatė, knygos „Ida iš Šešėlių sodo“ autorė. Kodėl mokiniai tą žino? Todėl, kad spalio 15 dieną rašytoja svečiavosi mokyklos bibliotekoje, kur su daugiau nei šimtu susidomėjusių septintokų ir šeštokų kalbėjosi apie kūrybos iššūkius ir džiaugsmą.  Septintokai, klausimus iš anksto ruošę su savo lietuvių kalbos mokytojomis, buvo sužavėti  rašytojos nuoširdumo.
       – Kada pradėjote rašyti?
       – Buvau jau baigusi režisūrą. Susilaužiau koją ir pusmetį teko vaikščioti su ramentais. Tad kas man beliko? Parašiau ,,Gėlių dvarą“, o paskiau ir visas kitas knygas.
       – Ką darot, kai rašot knygą?
       – Keikiuosi. Sakau, kad  daugiau neimsiu plunksnos į ranką, einu pasivaikščiot arba tapau. Ir vis pykstu, kad esu netalentinga.
       – Ar knygoje „Ida iš šešėlių sodo“ yra aprašyti  Jūsų asmeniniai patyrimai?
       – Yra. Kai mirė V. Kernagis, V. Grigolis, staiga suvokiau – nejaugi jie dingo? Žiūriu į žvaigždes ir galvoju: ,,Gal jie ten?“. Kodėl šešėlių sodas? Norėjau, kad būtų tam tikro trapumo , neapibrėžtumo, sąlygiškumo. Tai nėra grynai realistinis romanas, jame atsiranda netikrumo- tarsi šešėlių. Šioje knygoje viskas  prasidėjo nuo minčių apie mirtį.
       – Ar pagrindinė veikėja Ida yra panaši į kokį jūsų sutiktą žmogų?
       – Klausimas į paširdžius! Kai buvau mokinukė, radau  laiptinėj prie radiatoriaus besišildančią savo bendraamžę. Gyvenom prie Neries. Mergaitę pakalbinau, o ji pradėjo bėgti ir norėjo šokti į vandenį. Kai sustabdžiau, išsipasakojo liedama ašaras. Kurį laiką ją globojau,vis nešiau maisto į palėpę, kol  kartą mergaitės neberadau. Kažkur pradingo.  Tik po kiek metų ją susitikau gyvą ir  sveiką, auginančią sūnų.
       – Kaip jautėtės rašydama knygas, ypač pirmąją?
       – Jei G. Adomaitytė (rašytoja aut. pastaba)  nebūtų padrąsinus, nebūčiau net pradėjus kurti. Bet ji vis: „Tu gali“. Tai ir pradėjau rašyti, o kai  Metų knygos premiją gavau, maniau,  iš proto išsikraustysiu iš džiaugsmo.
        Lauktas susitikimas baigėsi. Kiekvienas iš jo išsinešė savas dovanas. Viešnia  užsirašė pluoštelį idėjų savo naujai knygai. Mokytojai mąstė, kaip svarbu laiku  pastebėti ir paraginti kuriantį. Na, o mokiniai, neskubėję skirstytis net ir po skambučio, iš K. Gudonytės pasisėmė daug gyvenimiškos 
patirties ir pozityvumo, kuris neleis užmiršti šios pažinties.
 

                                      Indrė Kamarauskaitė, Danguolė Matulevičienė, Vaiva Truskauskienė, Vilniaus M. Mažvydo progimnazija

————————————————————

Šiaurės draugystė

Jau šešioliktą kartą mūsų mokyklos biblioteką užpildė Šiaurės šalių bibliotekų savaitės džiaugsmai ir kūrybiniai rūpesčiai. Šįkart visus projekto  renginių dalyvius – skaitančius, piešiančius, gaminančius darbelius iš tekstilės – vienijo projekto tema – draugystė.

       Projekto savaitė, kaip įprasta, prasidėjo šviesos ir žodžio švente. 8a klasės mokiniai kartu su lietuvių kalbos mokytoja D. Kasiulevičiene skaitė jaunimui skirtą tekstą iš Marjun Syderbø Kjelnæs novelių rinkinio „Skriv i Sanden” („Parašyk smėlyje”) apie šešiolikmetės Erlos draugystės išbandymus. Paskui projekto dalyviai dalinosi įspūdžiais: kokia toji Erla, kokiomis aplinkybėmis išsiliejo jos pykčio proveržis, ar lengva atsiprašyti įžeistą draugę Bjortą, kaip išsaugoti teigiamas emocijas.
       Erlos istorija nebuvo pamiršta pasibaigus Šviesos ir žodžio šventei. Tiems patiems mokiniams kitą dieną vėl buvo paskirta lietuvių kalbos pamoka. Prisimindami skaitytos novelės įspūdžius, jie aprašė princesės Erlos literatūrinį portretą.

       Puikią progą pakalbėti apie draugystę turėjo 7p klasės mokiniai. Kartu su mokytoja Ž. Meškėlienė surengė literatūrinį rytmetį ,,Knygų veikėjai prie vieno stalo“. Į biblioteką susirinkę nuotykių literatūros veikėjai diskutavo, kokie vaikų santykiai –draugiški ar konfliktiški – literatūroje vaizduojami dažniau. Kiekvienas 7p klasės mokinys, įsijautęs į pasirinkto personažo vaidmenį, svarstė apie savo santykius su kitais knygos veikėjais, savo charakterio savybes, praverčiančias bendraujant. Visos išsakytos veikėjų patirtys buvo fiksuojamos schemoje ir pamokos pabaigoje moksliškai apibendrintos, suskaičiuoti rezultatai, padaryta išvada – knygose pagrindiniai veikėjai įveikia sunkumus, išsaugo draugystę, subręsta kaip draugai.       Projekto veiklos papuošė biblioteką. Užsukę galite pasidžiaugti dailės mokytojų M. Tverkutės ir D. Varslavėnienės 6-7 klasių mokinių tapybos darbuose pavaizduota draugyste. Gražūs technologijų mokytojos R. Gustienės mokinių tekstilės darbai  ,,Draugystės ratas“. Technologijų mokytojos A. Banelienės mokiniai sukūrė draugiškai sukibusias rankas ir išpuošė iš Šiaurės šalių vėliavų spalvų nupintomis draugystės apyrankėmis. Ačiū visiems – ir mokytojoms, ir mokiniams – savo kūrybinėmis galiomis prisilietusiems prie Šiaurės šalių bibliotekų savaitės draugystės rato.

 

Danguolė Matulevičienė, Vilniaus M.Mažvydo progimnazijos bibliotekininkė
———————————————————————————————————-

Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje – dvi parodos
2015-11-19

Ar pastebėjai? Už lango jau gražus ruduo. Pradingo ir šiltieji saulės spinduliai, ir basomis nebeišbėgsi jau į kiemą… Eini mažuoju paupio taku ir girdi, kaip po kojomis čeža pageltę medžių lapai, kaip vėjo supamos šoka medžių šakos. Ir pagalvoji, koks ypatingas, margaspalvis tas ruduo.

Šiais gražiais žodžiais savo ir mokinių fotografijų parodą „Rudens spalvos“ apibūdina A. Kirsnos mokyklos dailės mokytoja Eglė Smirnovienė. Parodą Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje bus galima apžiūrėti  iki gruodžio 10 d. Iš viso parodoje pristatoma 5 autorių  (Evelinos Mociejūnaitės 8 kl., Agnės Žaliauskaitės 8 kl., Lauros Kandratavičiūtės 8 kl., Vestinos Pavilonytės 7 kl. ir dailės mokytojos Eglės Smirnovienės) 15 fotografijų.

Jauna, žavi bei talentinga Eglė baigė Marijampolės kolegiją, kur įgijo  dailės ir technologijų mokytojo profesiją. Pirmoji jos darbovietė – A. Kirsnos mokykla, kurioje dirba iki šiol. Mokytoja turi  8 auklėjamąją klasę, su kuria gražiai sutaria ir bendrauja. Eglė Smirnovienė nuolat skatina mokinius domėtis mūsų krašto istorija, architektūriniais paminklais bei kultūros paveldu. Pasak jos, būti mokytoju – tai nuolat kurti, fotografuoti, improvizuoti. Būtent šiems ugdymo tikslams pasiekti mokytojai ir jos auklėtinėms ir kilo idėja nufotografuoti  trumpalaikį, tačiau prasmingą rudens procesą. Mokytojos Eglės Smirnovienės bei jos auklėtinių poreikiai, norai bei kūrybinės mintys dažniausiai sutampa. Taip atsitiko ir su rudens fotografija.  „Šnekučiavomės – pažvelgę pro langą pastebėjome neapsakomų rudens spalvų gamą. Spalvų paletė tokia įvairi, kad nutarėme eiti pasivaikščioti po Aštriosios Kirsnos dvarą, kur ir nufotografavome daugelį nuotraukų“, – parodą apibūdino mokytoja.

Tuomet atrinko pačias gražiausias ir surengė „Rudens spalvos“ fotografijų parodą.

Šiuolaikiniame pasaulyje vyrauja nuolatinis kitimas. Plinta naujos technologijos, atsiranda naujos medžiagos, gimsta naujos meno rūšys. Tačiau  vis dažniau sugrįžtama ir prie seniai pamirštų, nebenaudojamų technologijų. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie papjė mašė techniką (pranc.papiermache „kramtytas popierius“- plastiška popieriaus skiautelių pavidalo žaliava arba masė, paprastai sumaišyta su klijais ar kitokiais rišikliais.) bei antrinį žaliavų panaudojimą.

Be fotografijų, skaitykloje išvysite ir iš laikraščio pagamintą darbą „Laikraštukės apranga“. Jeigu namuose susikaupė nemaža krūvelė nereikalingų laikraščių, galima juos panaudoti  sukuriant originalius bei išskirtinius rūbus, šįkart įspūdingą suknelę bei batukus. Pasirodo, jog reikia sukarpyti laikraštį juostelėmis, susukti, kad būtų panašus į siūlą, o vėliau megzti. Prie tokios suknutės modelio puikiai priderinta ir skrybėlaitė, kuri pagaminta ,,papje mašė“ technika, bei papuošta drugeliais sulankstytais iš popieriaus (įvairių žurnalų).  Darbo autorė – A. Kirsnos mokyklos moksleivė Augustė Skripkaitė,  darbo vadovės šios mokyklos darbuotojos Edita Skripkienė ir Eglė Smirnovienė. Idėja atliekas paversti meno kūriniu kilo autorės mamai, Editai Skripkienei. Žinoma, šis meno kūrinys negimė per dieną. Bendras darbas reikalavo kruopštumo, kantrybės, kūrybiškumo ir saviraiškos. Tačiau viso to rezultatas – unikalus ir išskirtinis aprangos dizainas.

Kiekvienais metais trečiąjį lapkričio ketvirtadienį visame pasaulyje minima Tarptautinė nerūkymo diena. Šiemet tai – lapkričio 19 – oji.

Lazdijų raj. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Danutė Brusokienė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje parengė informacinį stendą „Rūkymas – žalingas įprotis“. Stende pateikiami įdomūs faktai apie rūkymą, rūkymo poveikį sveikatai. Čia galima susipažinti su rūkymo istorija, mitais bei – kaip mesti rūkyti.
Išsamiau  susipažinti su parodomis, galėsite apsilankę Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje.

  Daiva Mikalauskienė                                                                   Nuotraukos Linos Kabelkaitės

———————————————————————-

Draugystė Šiaurės šalyse ir Rūdiškių gimnazijoje

2015 metų Šiaurės šalių bibliotekų savaitė, kurios tema ,,Draugystė Šiaurės šalyse“, Rūdiškių gimnazijoje prasidėjo lapkričio 9 dieną. Jaunesniojo amžiaus skaitytojams buvo pasiūlytas garsinis Maria Parr knygos ,,Vaffelhjarte“ (,,Vaflinė širdelė“) skaitymas, o vyresniesiems moksleiviams – Marjun Syderbø Kjelnæs ,,Skriva i sandín“ (,,Rašyk smėlyje“) tekstas. Išklausę kūrinių ištraukas, mokiniai dalijosi savo patirtimi apie draugystę ir rašė rašinėlius ,,Gražiausios draugystės istorijos“.

Gimnazijos bibliotekoje vyko paroda ,,Šiaurės šalių kūryba“. Smagioje, jaukioje skaityklos aplinkoje vyko netradicinė geografijos pamoka – rytmetys ,,Nuostabus šiaurės pasaulis“, į kurį buvo pakviesti 3a ir 3b klasių mokiniai. Atsakiusieji į gudrius klausimus apie Šiaurės šalis nusipelnė saldainių ir atvirukų.

Pradinių klasių mokiniai buvo pakviesti į animacinių filmų, sukurtų pagal Šiaurės šalių rašytojų knygas, peržiūrą. Kaipgi neatpažinsi Astridos Lindgren knygų herojų – amžinai išdykaujančių Pepės Ilgakojinės ir Karlsono. Mažieji juos ,,pačiupinėjo“ ir kūrybinėje veikloje – spalvindami paveikslėlius ,,Šiaurės knygų herojai“.

I-IV klasių mokiniai taip pat dalijosi mintimis apie draugystę apklausoje, surengtoje bibliotekos pagalbininkių, I b klasės mokinių E. Kozlovskajos, E. Zalieckaitės, L. Mackevič ir D. Mečkovskos. Štai pluoštelis mokinių svarstymų: ,,Draugystėje yra svarbiausia atvirumas, paslapčių saugojimas ir pasitikėjimas“ (Ieva, I a), ,,Draugystė – tai stipriausias dalykas, kuris mus palaiko šiame gyvenime“ (Liveta, III a), ,,Draugystė – tai tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas vienas kitu“ (Robertas, I b).

IV a klasės iniciatyva penktadienis suskambėjo Šiaurės šalių muzika ir pakvietė susiburti bei drauge pašokti. O I b įkurta kepyklėlė ,,Draugystė“ ne tik skleidė gardžius kvapus, bet ir kvietė vaišintis išradingų mergaičių keptais sausainiais – širdelėmis. Smagu buvo ir sausainius kepusiems, ir juos ragavusiems.

Šiaurės šalių savaitė apibendrinta 6a klasės mokinių viktorina ,,Svečiuose pas Pepę“. Pasitikrinę žinias apie perskaitytą knygą, dalyviai džiaugėsi bibliotekos atvirukais ir saldžiais prizais.

Lapkričio 15 d. Šiaurės šalių savaitė baigėsi. Praleistas laikas liko prisiminimuose, nuotraukose ir mokinių įrašuose: ,,Prarasti draugą – tai tas pats, kaip ir mirti“ (Donatas, 6 a), ,,Draugystė – šventas dalykas“ (Aivaras, Kornelija, 6 a), ,,Be draugų būtų ne taip įdomu mokykloje“ (Faustas, 6 a). Kad ir kaip banaliai skambėtų, AČIŪ visiems už mūsų draugystę ir bendradarbiavimą. 

Bibliotekos darbuotojos Galina Stanievič ir M. Krutikovienė

                   
–——————————————————————————————————————
                   Spalis – mokyklų bibliotekų mėnuo

Spalio 6-23 dienomis Rūdiškių gimnazija vėl pakvietė skaitytojus praleisti daugiau laiko bibliotekoje kartu.

Visų klasių mokiniai buvo paraginti dalyvauti akcijoje ,,Parašyk žinutę bibliotekai“. Žinučių buvo parašyta daug ir įdomių, pavyzdžiui, „Biblioteka, Tu pirmūnų namai“, „Čia fantazijos pasaulis“, „Biblioteka, linkiu daugiau naujų knygų“, „Kad skaitytojai saugotų knygeles“ ir kt. Ne tik skaityklos, bet ir koridoriaus siena pasipuošė sparnuotais posakiais, piešiniais apie biblioteką.

Gimnazijos skaitykloje, bibliotekoje vyko bibliografinės pamokėlės.  Pamokoje ,,Pažintis su biblioteka“ pirmokai sužinojo, ką galima veikti bibliotekoje ir kaip čia dera elgtis. Taip pat išgirdo knygutės prašymus, kad  ją reikėtų pamilti, saugoti ir rūpintis.  Antrokams vyko užsiėmimas  ,,Knygų išdėstymas lentynose“: vaikams parodyta, kaip rasti reikalingą knygą  lentynoje, kaip suskirstytos knygos, mažieji sužinojo, kurioje lentynoje antrokams įdomiausia pasakų šalis. Pamoka trečiokams, ketvirtokams – „Žinių lobynas“. Tai  pažintis su enciklopedijomis, žodynais, žinynais. Bibliotekininkė papasakojo apie šias vertingas knygas, vaikams buvo paruoštos  praktinės  užduotys, mokinukai turėjo patys surasti atsakymus į klausimus.

Pradinių klasių mokytoja A. Jalynskaja  organizavo kūrybinę studiją  ,,Sukurk skirtuką/kampuką knygai”. Užsiėmime mokytoja 2 a, 3 a kl. mokiniams papasakojo apie skirtuko naudą,  knygos tausojimą. Susidomėję mokiniai patys pasidarė originalų knygos skirtuką – kas širdelę, kas saulutę ar kampuką.

Jau, galima sakyti, ilgametės bibliotekininkės padėjėjos E. Kozlovska ir E. Zalieckaitė 1-9 klasių mokiniams pristatė projektą ,,Tausok vadovėlį“, supažindino su projekto tikslais ir uždaviniais. Gimnazistės paragino patikrinti  vadovėlius ir juos sutvarkyti bei visada mylėti ir saugoti knygas.

Dėkoju mokiniams ir klasių vadovams už bendradarbiavimą.

                                                                                                Galina Stanievič, bibliotekininkė

—————————————————————————————————————

Parodos autorė kviečia pabraidyti po rasotą žolę
parašė bibliotekos vedėja Daiva Mikalauskienė

Kas gi Lazdijuose nepažįsta tautodailininkės, meno kūrėjos Linos Kabelkaitės. Apie menininkę ir jos darbus ne kartą buvo rašoma vietinėje bei respublikinėje spaudoje.

Ne vieną savo kūrybos darbų parodą Lina Kabelkaitė yra surengusi ir Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje. Čia buvo eksponuojami kryželiu siuvinėti paveikslai, profesionalios fotografijos.

Įsibėgėjus rudeniui gimnazijos skaityklą menininkė papuošė savo karpinių paroda „Pasivaikščiojimas po rasotą žolę“. Tai itin saviti 24 kūriniai, kurie lankytojus žavi motyvų gausa. Karpiniuose įkūnyti augalai švelniai įsilieja į bundančią gamtą, kuri žadina širdį ir jausmus.

Talentingos kūrėjos Linos Kabelkaitės paroda „Pasivaikščiojimas po rasotą žolę“ buvo eksponuojama ne vienoje parodų salėje. Spalio viduryje keturi menininkės darbai keliaus į Vilniuje vyksiančią Tarptautinę popieriaus karpinių parodą „Pasaulio popieriaus karpiniai – 2015“.

Linos Kabelkaitės kūryboje vyrauja ne tik karpyti paveikslai bet ir iš popieriaus iškarpyti originalūs, nepakartojamo grožio atvirukai, kuriuose pavaizduotos gėlės bei paukščiai.

Viskas, prie ko prisiliečia Linos rankos, yra nuoširdu ir išbaigta, nes kiekvienas jos darbas tarsi pasakoja savo istoriją, tokią neįprastą bei nepakartojamą.

Žvelgiant į menininkės darbus suvoki, jog kiekvienas vertas dėmesio. Gal todėl Linos Kabelkaitės kūryboje galima pajusti sielos ramybę, teigiamas emocijas, šilumą bei išskirtinumą Jeigu ir Jus, mieli lankytojai, sudomino Linos Kabelkaitės paroda „Pasivaikščiojimas po rasotą žolę“, apsilankykite Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje, pabraidykite po rasotą žolę ir pasigrožėkite tekančios saulės spinduliais!  Paroda veiks iki lapkričio 10 d.               

nuotraukoje – darbų autorė                
 

—————————————————————————-

Tai iš mūsų praeities

Panevėžio SMC bibliotekos vedėja

Loreta Mikulionienė

Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro (SMC) skaitykloje paruošta ir gegužės 11 d. atidaryta senų daiktų paroda Tai iš mūsų praeities, skirta Etnografinių regionų metams paminėti.

Sužinoję, kad mokykloje paskelbta etnografinių regionų savaitė, pamanėme, jog būtų įdomu surengti parodą skaitykloje. Ta mintis vis nedavė ramybės, kol buvo nuspręsta: rengsime etnografinę parodą iš eksponatų, kuriuos suneš mokyklos darbuotojai iš namų. Juk tikrai kiekvienas atras savo namuose ar sodyboje senų, jiems brangių, bet nenaudojamų daiktų. Tuomet pradėjome kalbinti visus mokyklos darbuotojus, kad nepatingėtų paieškoti daiktų, paveldėtų iš savo tėvų ar senelių. Labai džiaugėmės bendradarbių nuoširdumu, kai jie geranoriškai atsiliepė į bibliotekininkių prašymą. Visą savaitę į biblioteką buvo nešami įvairūs namų apyvokos daiktai: austos lovatiesės, siuvinėtos staltiesės, tautiniai rūbai, moliniai indai, įvairios relikvijos, žibalinės lempos, nuotraukos, medinis lagaminas, verpimo ratelis ir t.t. Kasdien daiktų daugėjo, darėsi vis smalsiau, pradėjome galvoti – kaip geriau eksponuoti tuos artimų žmonių rankomis lytėtus daiktus. Norėjosi kiekvieną parodyti taip, kad jie atsiskleistų gražiausia puse. Ir manome, jog mums pavyko.

Visa tai ištraukę į dienos šviesą, skaityklą laikinai pavertėme nedideliu, bet jaukiu etnografiniu muziejumi, į kurį įdomu užsukti, prisiminti praeitį, mokiniams išsiaiškinti, kaip ir kam kai kuriuos nematytus daiktus naudojo jų seneliai. Pasirodo, tų neįprastų, senovės buityje naudojamų daiktų, kai kurie mokiniai ir matę nebuvo. Atnešusieji eksponatus pasakojo istorijas, kaip juos paveldėjo, kam jie priklausė ir kam juos naudojo.

Neįprasta tokioje netradicinėje aplinkoje, prisėdus prie senove dvelkiančių daiktų, paskaityti laikraštį, žurnalą, padirbėti prie kompiuterio, pasiruošti pamokai ar tiesiog atsipalaiduoti. Neįprasta, bet jauku, todėl paliksime parodą kuriam laikui, tegul dar pagyvena mūsų artimųjų atminimas skaityklos patalpoje, nes nežinia, kada tuos, brangius širdžiai, daiktus dar kartą ištrauksime į dienos šviesą.

Visi tie daiktai mums byloja: tai mūsų papročiai, mūsų praeitis, tėvų, senelių, prosenelių gyva atmintis. Iš ten ir mes atėjome. Pasistenkime tai išsaugoti – šįkart parodydami jaunimui, kas brangu mums, o vėliau jie perduos kitai kartai tai, kas brangu jiems.

Paroda ir integruotos pamokos skirtos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 140-osioms gimimo metinėms paminėti

Vilniaus Antakalnio gimnazijos bibliotekos abonemente parengta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų reprodukcijų ir leidinių apie menininką paroda, skirta dailininko ir kompozitoriaus 140-osioms gimimo metinėms. Kviečiame aplankyti parodą nuo rugsėjo 20 iki spalio 30 d.

Spalio mėnesį biblioteka  kartu su muzikos mokytoju Rolandu organizuoja bendras pamokas I-ose gimnazijos klasėse. Mokiniai varžysis viktorinoje „Atraskime knygose M.K. Čiurlionį“, klausysis  kompozitoriaus muzikinių kūrinių. Pamokos yra skirtos M. K. Čiurlionio jubiliejui paminėti. Geriausiai pasirodžiusi klasė turės galimybę aplankyti M. K. Čiurlionio namus.

———————————————————————————————————————————

Kultūrinė – patriotinė popietė Vilniaus Antakalnio gimnazijoje

Spalio 1 d. 12.00 val. bibliotekos iniciatyva buvo suorganizuota ir gimnazijos aktų salėje  atlikta  Mykolo Kleopo Oginskio metams paminėti skirta meninė programa „Tėvynei skiriu turtus, darbus ir gyvenimą“. Buvo skaitomi M. K. Oginskio laiškai, memuarų, autobiografijos, knygų „Atsiminimai“, „Laiškai apie muziką“ fragmentai, skambėjo romansai ir kūriniai fortepijonui. Šventinio renginio pradžioje gimnazijos direktorė tarė žodį  ir palinkėjo mokiniams daug gerų įspūdžių pasisemti tokioje netradicinėje meno ir istorijos pamokoje.

Dalyvavo If, Ih, Ib, IIa ir IIIb klasių mokiniai su auklėtojais.   Muzika, romansais ir įtaigiu žodžiu mus džiugino GIEDRĖ ZEICAITĖ, dainininkė, tarptautinių konkursų laureatė, ŠVIESĖ ČEPLIAUSKAITĖ, pianistė, tarptautinių konkursų laureatė, VIRGINIJA KOCHANSKYTĖ, aktorė, renginių režisierė.

„Jei ne tragiškas mano tėvynės ir tautos likimas, būčiau tapęs kompozitoriumi,“- artėjant gyvenimo saulėlydžiui, karčiai apgailestaudamas yra pasakęs kompozitorius M.K.Oginskis.

Kunigaikščiui,  žymiam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos valstybiniam veikėjui, diplomatui, politikui, vienam iš 1794 metų sukilimo  vadų, Rusijos caro Aleksandro I slaptajam patarėjui, Vilniaus universiteto garbės nariui pasaulinę šlovę atnešė polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“. Ir jau daugiau kaip du šimtus metų per bekraštes įvykių erdves keliauja ir  smelkiasi į klausytojų širdis Tėvynės ilgesio melodijos…
                                          bibl. vedėja Irena Kryžanauskienė  

———————————————————————————————————————

Rajono mokyklų bibliotekininkės lankėsi ekskursijoje Druskininkuose

 Lazdijų rajono mokyklų bibliotekininkės lankėsi Druskininkuose. Organizuotoje išvykoje jos turėjo puikią galimybę tarsi iš naujo susipažinti su miesto nuostabia gamta, kūrybingais druskininkiečių darbais, renovuota savivaldybės viešąja biblioteka, universaliomis mokyklų, gimnazijų bibliotekomis, skaityklomis, muziejais bei skulptūrų ir poilsio parku Naujasodėje.

Nuvykus į Druskininkus, mus maloniai pasitiko sumani ir entuziastinga šio krašto kraštotyrininkė, muziejininkė bei gidė Eugenija Sidaravičiūtė, kuri mus lydėjo visos ekskursijos metu.

Pažintis prasidėjo Druskininkų „Saulės“ pagrindinės mokyklos bibliotekoje. Čia mūsų jau laukė jauna, maloni bibliotekos vedėja Ieva Lazarenienė, kuri išsamiai pristatė veiklą, bibliotekos teikiamas paslaugas, parodė knygas, supažindino su fondais bei jų metodika. Įdomiausia tai, kad ši bibliotekininkė vykdo neformalaus švietimo programas „Skaitanti mokykla“ – mokykla, kokia yra, ir kokia nori toliau būti. Taip skatinamas skaitymas, palaikomi ir ugdomi mokinių skaitymo įpročiai ir nusiteikimas skaityti, mokytis. Bibliotekoje mokiniams sudarytos sąlygos kūrybinėms galioms reikštis. Čia skaitytojus pradžiugina įspūdingų žaislų kolekcija bei pradinių klasių mokinių kampelis.

Vėliau Eugenijos Sidaravičiūtės mes buvome palydėtos į Druskininkų savivaldybės viešąją biblioteką, savo architektūra primenančią užverstą knygą. Joje mus pasitiko šios bibliotekos direktorė Laima Žėkienė. Ji labai gražiai nušvietė visą bibliotekos istoriją, aprodydama  šios bibliotekos erdvę. Pasak direktorės,  2012 m. vasario 13 d. duris atvėrė unikalaus dizaino, moderni biblioteka. Joje nėra uždarų knygų sandėliavimo patalpų, o suformuotos atviros, patrauklios viešosios erdvės, kurių pagrindinis tikslas – sukurti palankią aplinką materialios knygos skaitymui, savišvietai. Viešojoje bibliotekoje įrengta atskira interneto skaitykla su modernia kompiuterine įranga, fonoteka, suaugusiųjų abonementas, erdvi periodikos skaitykla, o mažųjų skaitytojų laukia itin jaukus ir spalvotas A. Lindgren vaikų literatūros skyrius. Antrame aukšte aplankėme atvirą renginių salę, suteikiančią puikias galimybes kamerinių, kultūros literatūros vakarų, susitikimų su rašytojais organizavimui, taip pat įvairių parodų eksponavimui. Bibliotekos fonduose sukaupta 201 tūkst. įvairių mokslo šakų, grožinės literatūros knygų, meno albumų, periodinių leidinių, kaupiamas ir kraštotyros fondas.

Lydimi gidės apsilankėme Ratnyčios bažnyčios šventoriaus esančiose senose kapinėse, kuriose ilsisi Adomo Mickevičiaus bendražygis ir draugas, lietuvių, lenkų ir baltarusių poetas Jonas Čečiota (1796 – 1847 m.).

Įsiamžinę prie paminklo, patraukėme toliau – į Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parką Naujasodėje. Jis yra 3 km nuo miesto Naujasodės kaime. A. Česnulis, pasistatęs sodyboje gyvenamąjį namą prieš 30 metų, kuriame gyvena ir kuria skulptūras. Ilgai vaikščiojom prie vaizdingo Ratnyčėlės upelio, kur išdėstyta drožinių ekspozicija. Čia apžiūrėjome autoriaus sukurtą vėjo malūną, pastatytą 1998 m. Jo keturiuose aukštuose sukauptos drožtos skulptūros, o „sparnai“ gamina elektrą. Nuo malūno eidami upelio link susipažinome su unikalia Rūpintojėlių siena, kurios akmeninėse nišose yra kaupiami visų Lietuvos meistrų rūpintojėliai. Kulniuodami Ratnyčėlės pakrante, grožėjomės  A. Česnulio sukurta kompozicija „Žmogaus ir medžio gyvenimas“. Toliau parke išvydome liaudies teatro personažus. Pabaigoje užsukome į didelę pavėsinę su stalais, kurioje išdėstyti reljefai „Duonos kelias“.

Ekskursijos metu aplankėme ir Mergelės akių memorialą. Ežerėlis yra prie senųjų Druskininkų kapinių. Jame – 10 m. dumblo. Čia čekistai mesdavo žuvusių partizanų kūnus ištisus metus. Ant plokščių užrašytos 14 partizanų, nugramzdintų dumble, pavardės. Viena iš jų skirta nežinomam partizanui. 1994 m. pagal architekto V. Petkevičiaus projektą buvo pastatytas paminklas. Čia gidė papasakojo legendą apie Mergelės akių ežerą. Būtent čia kadaise stovėjusi puošni pilis. Privažiavo daug jaunikių pasipiršti kunigaikščio dukrai. Naktimis degdavo laužai. Pagaliau išėjo iš pilies jaunoji, lydima kukliai apsirengusio jaunuolio, ir pasakė 4 žodžius: „Jis bus mano vyras“. Karietomis atvažiavusieji neskubėjo išvažiuoti, bet taip gailiai verkė, kad priverkė du ežerėlius, kurie buvo pavadinti Mergelės akimis.

Kelionę tęsėme Druskininkuose. Aplankėme  M. K. Čiurlionio muziejų. Muziejus įkurtas 1963 m. dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio tėvų namuose, kuriuose jis gyveno ir kūrė 1896 – 1910 m. Dviejuose šeimos nameliuose atkurta autentiška buitis, kituose dviejuose pastatuose įrengtos menininko kūrybą, biografiją ir šeimos istoriją atspindinčios ekspozicijos.

Pasak kraštotyrininkės, muziejininkės Eugenijos Sidaravičiūtės, M. K. Čiurlionis labai mylėjo Druskininkus. Važiuodavo traukiniu iki Pariečės, o iš ten diližanu arba pėsčias per 4 valandas pasiekdavo tėvų namus. Juose tapydavo po 8 – 10 valandų per parą.

,,Šiame muziejuje saugomas vienintelis dailininko tapytas paveikslas (originalas) „Tyla“. Dabar šis paveikslas restauruojamas. M. K. Čiurlionio šeimoje užaugo 9 vaikai, 7 iš jų muzikavo. Virš fisharmonijos muziejuje kabo tvarkaraštis, kada ir koks vaikas grojo”, – kalbėjo gidė.

Anot Eugenijos Sidaravičiūtės, muzikinė M. K. Čiurlionio kūryba truko daugiau kaip 10 metų. Sukurta 270 kūrinių. Dailei buvo skirta vos 6 metai (1903 – 1909 m.). Sukurta apie 250 paveikslų, 60 grafikos darbų, apie 300 piešinių eskizų.

Aplankę M. K. Čiurlionio muziejų, ėjome į Druskininkų tremties ir rezistencijos muziejų. Čia Eugenija mus pakvietė aplankyti dvi ekspozicines sales ir išsamiai supažindino su šio muziejaus kūrimosi istorija.

Rezistencijos ir tremties muziejus atidarytas 1996 m. 1999 m. įkurta Ginkluotos rezistencijos, 2001 m. – Tremties ir 2005 m. – Neginkluoto pasipriešinimo ekspozicijos. Muziejus dirba visuomeniniais pagrindais. Du kartus per savaitę budi savanoriai.

Apsilankę šiame muziejuje susipažinome su dviejų rinktinių – Merkio (vėliau Kazimieraičio) ir Šarūno kovotojais. Ši visa informacija talpinama 19-oje  stendų.

Tremties ekspozicijai skirtas atskiras kambarėlis, kurį parengė dizainerė Vida Zamalytė, įrangą suprojektavo ir, padedant tremtiniams, pagamino bei sumontavo G. Kazlauskas. Ekspozicijos įrengimui surinkta pakankamai nuotraukų, įvairių dokumentų. Tik įėjus į Tremties ekspozicijos salę, lankytojų dėmesį patraukia didelio formato Sibiro gyvenviečių ir gamtovaizdžių nuotraukos. Pagrindinė informacija lankytojams suteikiama nuotraukų stenduose, kurie išdėstyti chronologine tvarka pagal trėmimų metus. Iš šių nuotraukų galima susipažinti su tremtinių darbo, netekčių, poilsio, sporto, kultūrinės veiklos ir kitais gyvenimo epizodais.

Neginkluoto pasipriešinimo ekspozicijai muziejuje yra skirti net 7 stendai, kurie byloja, kaip bebaimiai geraširdžiai mūsų kraštiečiai nuo opozicinio sąjūdžio pradžios ryžtingai ėjo į Nepriklausomybę…

Na, ir paskutine ekskursijos stotele tapo Druskininkų „Ryto“ gimnazija, kurioje mus maloniai pasitiko bibliotekos vedėja Aldona Lenikienė ir skaityklos darbuotoja Dalia Lukaševičienė. Bibliotekininkės mus supažindino su gimnazijos istorija, bibliotekos veiklos galimybėmis ir formomis, padedančiomis ugdyti skaitytoją, taip pat su elektroniniu bibliotekos katalogu „MOBIS“.

Už šią turiningą ekskursiją, įdomius pasakojimus nuoširdų ačiū tariame gidei Eugenijai Sidaravičiūtei. Manau, kad čia kiekviena suradome tai, ko ieškojome.

      Daiva Mikalauskienė                        Lazdijų rajono mokyklų bibliotekininkų metodinio būrelio pirmininkė,

                           ———————————————————————————————-              

    Svečiuose vaikų poetas J. Jakštaitis

                      Gegužės 6 dieną Tauragės Jovarų pagrindinėje mokykloje svečiavosi vaikų poetas Jonas Jakštaitis ir VB skaityklos darbuotoja, literatų klubo „Žingsniai“ vadovė Vilija Užmiškienė. Ketvirtų klasių mokiniams ir mokytojams buvo pristatyta poeto penktoji eilėraščių knyga „Ant balto smėlio šoka vėjas“. Ši knygelė skirta kiek vyresniems skaitytojams, tačiau neužmiršti liko ir mažieji. Susitikimo metu buvo skaitomos eilės, poetas šiltai bendravo su mokiniais, atsakinėjo į jų pateiktus klausimus, kurių išties buvo nemažai. Mokiniai klausė, kaip atsiranda eilėraščiai, kiek laiko užtrunka išleisti poezijos knygą ir t.t.
                      Šis gražus ir šiltas susitikimas nepaskutinis. Lauksime poeto J. Jakštaičio šeštosios poezijos knygelės. 
                      Susitikimą organizavusios bibliotekos darbuotojos dėkojo svečiams ir pakvietė rudenį vėl susitikti Jovarų pagrindinėje mokykloje.

Jovarų pagrindinės mokyklos bibliotekos vedėja  Danguolė Jucikaitė

———————————————————————————————–

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė Rūdiškių gimnazijoje

 

Pavasarį skaitanti bendruomenė švenčia: balandžio 2 d. minima Tarptautinė vaikiškos knygos diena, balandžio 23 d. pažymima Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena, o balandžio 23-29 dienomis Lietuvoje vyksta Nacionalinė bibliotekų savaitė, sutelkianti didelius ir mažus skaitytojus, rašytojus, leidėjus bei bibliotekininkus. Šiais metais nacionalinės savaitės renginiai kvietė atsigręžti į informaciją ir žinias, kurios bibliotekoje prieinamos kiekvienam lankytojui. Rūdiškių gimnazija taip pat aktyviai įsitraukė į 15-ąją Nacionalinę bibliotekų savaitę. 2015-ieji – Lietuvos etnografinių regionų metai, todėl gimnazijos bibliotekos renginiai skirti Dzūkijos kraštui ir šio krašto rašytojų kūrybos skaitymams, žinių apie savo gimtąjį kraštą plėtimui ir naujos informacijos paieškoms.

Savaitę pradėjo bibliotekos padėjėjos E. Kozlovskaja (8b), E. Zalieckaitė (8b). Pradinių klasių mokiniams jos pristatė Aukštadvario miestelyje gimusio dailininko ir rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus knygas. Mokiniai ne tik sužinojo apie rašytojo gyvenimą ir kūrybinį kelią, skaitė jo knygų ištraukas, bet ir klausėsi E. Zalieckaitės dzūkų tarme nuotaikingai sekamos pasakos „Pupa“. Vėliau visi pradinukai susibūrė kieme ir sukūrė spalvotą kompoziciją – žodį „Knyga“, taip išreikšdami meilę knygai bei primindami vieni kitiems, kad knyga suteikia galimybę pažinti pasaulį.

Balandžio 24 d. bibliotekininkė G. Stanievič ir šokio mokytoja V. Klimaikienė gimnazijos bendruomenei suorganizavo liaudies šokio pamokėlę. Gimnazijos stadione visi šoko lietuvių liaudies ratelius, žaidė liaudies žaidimus. Liaudiškos tradicijos buvo plėtojamos ir balandžio 27 d. Regiono etnografinių varžytuvių „Atverk Dzūkijos lobių skrynią“ dalyviai ir III vietos laimėtojai, 5a ir 8b klasės mokiniai, vadovaujami lietuvių kalbos mokytojos Z. Bartkevičienės ir šokio mokytojos V. Klimaikienės, 1-8 klasių mokinius sukvietė tyrinėti dzūkiškos tarmės ir kultūrinio paveldo. Dainuodami, šokdami ir improvizuodami mokiniai mokėsi dzūkų tarmės, Dzūkijos krašto dainų, pasakų, ratelių ir šokių.

Balandžio 28-29 d. gimnazijos bendruomenė domėjosi technologijų mokytojos E. Vilčevskajos ir IIa, IIIa ir IVa,b klasių mokinių kūrybinių darbų paroda „Pintos lėlės: Ponaitės dzūkaitės“ ir „Rankinukai iš lino“, informacinių technologijų mokytojos M. Aziulevičienės ir jos mokinių T. Liudvinovič (7b), I. Aziulevičiaus (Ic), S. Mečkovskio (IVa) animacijos darbais, sukurtais pagal vaikų pamėgtas pasakas, – smagu, kad savo rankomis ir pasitelkę informacines technologijas mokiniai geba kurti sau ir kitiems įdomius dalykus. Gimnazijos skaitykloje vyko geografijos pamoka ,,Dzūkijos kopose“, skirta pradinių klasių mokiniams. Geografijos mokytoja V. Bakšienė su mokiniais grožėjosi Dzūkijos gamtovaizdžiu, kvietė lankyti gražiausias šio krašto vietas. Mokiniai turėjo galimybę pasitikrinti geografines žinias, plėsti Dzūkijos krašto pažinimą.

Nacionalinė bibliotekų savaitė paskatino žinių ieškoti ir už gimnazijos ribų: balandžio 29 d. lankytasi Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje. Bibliotekos darbuotoja R. Pavilionienė šiltai sutiko 3a ir 3c klasių mokinius ir jų mokytojas F. Grambienę ir A. Jalynskają, papasakojo apie Trakų miesto biblioteką ir suorganizavo edukacinę pamokėlę ,,Debesėlių linkėjimai mamai“. Sugrįžę į gimnaziją, savo žiniomis mokiniai galėjo pasidalyti literatūrinėje viktorinoje „Mėgstamos pasakas ir knygų herojai“, į kurią pradinių ir aukštesniųjų klasių mokinius pakvietė gimnazijos bibliotekos darbuotojos ir jų padėjėjos.

Visą savaitę mokiniai domėjosi bibliotekos galimybėmis ir Dzūkijos regiono rašytojų kūryba. Skaitydami, klausydami, aktyviai dalyvaudami veiklose, žinių ir informacijos ieškodami gimnazijos bibliotekos lentynose ir interneto naršyklėse, savoje aplinkoje ir už jos ribų, mokiniai turėjo galimybę pažinti milžiniškų informacijos duomenų saugyklų įvairovę ir suprasti, kad tik pažindami gimtąjį kraštą, jame gyvenančius žmones, skaitydami knygas gali nepaklysti toje informacijos gausoje.

Dėkojame už bendradarbiavimą smalsiems mokiniams ir veikliems mokytojams, kartu su Rūdiškių gimnazijos biblioteka padėjusiems ugdyti meilę knygoms ir Dzūkijos kraštui.

Galina Stanievič ir Zita Bartkevičienė

—————————————————————————

 Nacionalinė bibliotekų savaitė  Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazijoje

 

Mūsų gimnazijoje nacionalinę bibliotekų savaitę pradėjome švęsti gegužės 27 dieną. Biblioteką aplankė pirmos klasės mokiniai, kurie susipažino su rašto ir knygos atsiradimo istorija. Atėjo ne tuščiomis rankomis, o nešini iliustracijomis apie batuotą katiną. Šią pasaką jie skaitė su mokytoja A. Staševska.

 Gegužės 29-ąją Turgelių P. K. Bžostovakio gimnazija laukė svečių, o Šalčininkų rajono bibliotekininkai susirinko į neeilinę darbo dieną. Jie gilino profesines žinias seminare „Švietėjiškų proginių švenčių, rašytojų jubiliejų minėjimų planavimas ir organizavimas“ bei svečiavosi Turgelių apylinkėse.

Siekiant plėsti kultūrinį akiratį bei skatinti gimtojo krašto pažinimą seminaras buvo pradėtas ekskursija, kurios metu dalyviai aplankė XVIII amžiuje klestėjusį Paulavos dvarą bei susipažino su Paulavos respublika ir jos įkūrėju Povilu Ksaveru Bžostovskiu. Taip pat klausėsi pasakojimo apie Turgelių istoriją, pavadinimo kilmės versijas, išgirdo Aimanų akmens legendą, aplankė  kaimo kapinėse esančias įžymybes.

Į gimnaziją atvykusius svečius šiltai sutiko ir įžanginį žodį tarė direktorė Lucija Jurgelevič. Mokyklos bibliotekiniunkė ir lietuvių kalbos mokytojos D. Jelmakaitė ir J. Tarasevičienė pristatė vykdytą projektą-spektaklį „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika“, pasakojantį apie gimnazijos globėjo nuveiktus iškilius darbus.

Vėliau seminaro dalyviai klausėsi P. K. Bžostovskio gimnazijos bibliotekininkės Genės Jelmakienės pranešimo „Netradicinis ugdymas ir biblioteka šiandieninėje mokykloje“, dalinosi gerąja patirtimi, diskutavo aktualiais švenčių ir minėjimų organizavimo bei planavimo klausimais, aptarė Šalčininkų rajono bibliotekininkų darbo aktualijas.

Pabaigoje svečių vėl laukė direktorė L. Jurgelevič, ji pasakojo apie gimnazijos muziejuje sukauptus vertingus eksponatus. Seminaro organizatoriai tikisi, kad P. K. Bžostovskio gimnazijoje praleistas laikas visiems buvo prasmingas, įdomus ir smagus.

   Lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Diana Jelmakaitė,                                                                      Bibliotekininkė Genė Jelmakienė

—————————————————————————

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje

Knyga – tobuliausias proto kūrinys, tarsi tekanti saulė skleidžia savo šviesą. Ir jei tos šviesos norite, turite nuolat semtis tikrosios išminties.

Šiandien bibliotekos, skaityklos – tai daugiau, nei pastatai ir daugiau nei lentynos su knygomis. Tai laisvė rasti informaciją. Tai fizinė ir virtuali aplinka mokymuisi, kūrybinei ir socialinei asmenybės raiškai.

Šios dienos bibliotekos, skaityklos – įtakingas, kompetentingas, patikimas veikėjas kuriant darnią, kūrybingą ir žinančią visuomenę.

Lietuvos bibliotekininkų draugija 2015 metų balandžio 23 – 29 dienomis skelbia 15-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, kurios tema: „Biblioteka: informacija ir žinios kiekvienam“.

Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos biblioteka, skaitykla maloniai sutinka moksleivius, norinčius praturtinti savo žinias. Čia jie gali susipažinti ir su puošniu, bet sudėtingu tautosakos rūmu, kuriame neretai pasiklystame. Etnografinis regionas svarbus formuojantis kiekvieno žmogaus etninio tapatumo jausmui. Etnografiniam regionui suteikiama savita prasmė, vertė, jo žadinimas, prisirišimas prie gimtosios žemės leidžia palaikyti glaudesnius ryšius su gimtine. Šie metai ypač svarbūs, nes jie paskelbti Etnografinių regionų metais. Todėl minint Nacionalinę bibliotekų savaitę, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje skambėjo dzūkiškas žodis. Dzūkai visada pirmavo savo tautosakos gausumu. Mes, eidami  mokslo ir kultūros keliu, privalome pažinti visą savo praeitį ir suvokti ateitį.

Nacionalinė bibliotekų savaitė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje bei bibliotekoje prasidėjo šiek tiek anksčiau. Skaitykloje balandžio 13 d. atidarėme buvusios tremtinės, lazdijietės Zuzanos Urbonaitės fotografijų parodą „Vasaros akimirkos“. Balandžio 22 d. per 4 – 5 pamokas skaitykloje  vyko istorijos pamoka – susitikimas su karo žurnalistu, keliautoju, poetu, saviraiškos klubo ,,Lazdijų menė” prezidentu Ričardu Lapaičiu. Turėdamas didelę patirtį ,,karštuose taškuose” Ričardas pasakojo apie patirtus ir išgyventus įvykius Kalnų Karabache bei Čėčėnijoje. Susitikime dalyvavo mūsų gimnazijos 1 ir 2 g klasių mokiniai su istorijos mokytojomis Audrone Pileckiene ir Onute Petuškiene.

Na, o balandžio 23 d., UNESCO minimą Pasaulinę knygos ir autorinių teisių dieną, pradėjome per gimnazijos radiją dzūkų kūrybos skaitymais, skirtais Etnografiniams regionų metams. Buvo skaitomos ištraukos iš dzūkės, literatės, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narės Jadvygos Andrulionytės – Vailionienės kūrybos, kurią skaitė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokiniai: Margarita Rasiulytė (2 g d), Raimonda Tamulionytė (3 g b) Karolina Gudišauskaitė (3 g b), Lukas Kundrotas (3 g b) klasė.  Išgirdome ir  pačių mokinių kūrybą, parašytą dzūkų tarme. 6 klasės moksleiviai Augustė Paciukonytė ir Rojus Gražulevičius skaitė pačių sukurtas sakmes „Kap atsirado Lazdzijos upelė“, „Kap atsirado Lazdzijų miestas“. Mokinius ruošė lietuvių kalbos mokytojos Snieguolė Mazaliauskienė ir Jolanta Patackaitė bei bibliotekininkės Laima Vaicekauskienė ir Daiva Mikalauskienė.

                                                                                      Daiva Mikalauskienė

Linos Kabelkaitės nuotraukoje: R. Lapaitis (centre) moksleiviams pasakojo apie patirtus ir išgyventus įvykius Kalnų Karabache bei Čėčėnijoje.

Laimos Vaicekauskienės nuotraukoje: Gimnazijos moksleiviai dzūkų tarme skaitė J. Vailionienės kūrybą bei pačių sukurtas sakmes.   

———————————————————————————————–

„Knygų savaitei“ skirtas Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazijos projektas „Aš ir biblioteka“

 

Balandžio mėnuo yra laikas, kai kartu su atgimstančia gamta kasmet žadinamas noras gėrėtis ne tik besiskleidžiančiais medžių lapais, bet ir ne mažiau įdomiais knygų puslapiais. Šį mėnesį švenčiama Tarptautinė vaikų knygos diena, minima Bibliotekų savaitė, o Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazijoje tradiciškai vyksta „Knygų savaitė“.

 Šiais metais minėtos savaitės svarbiausiu akcentu tapo bendras bibliotekos ir lietuvių kalbos projektas 5-8 klasių mokiniams „Aš ir biblioteka“, kuriuo buvo siekiama ugdyti darbo bibliotekoje bei skaitymo įgūdžius, mokiniai buvo raginami pažinti biblioteką kaip svarbią mokymosi ir laisvalaikio erdvę bei, svarbiausia, skatinami kuo dažniau draugauti su knyga…

Nuo balnadžio 7 iki 10 dienos kiekvienos klasės mokiniai dalyvavo orientaciniame, informaciniame, bibliografiniame, literatūriniame klasės komandų žaidime „Knygų lobis“. Sėkmingai įveikę visas painias užduotis bei apsilankę klaidžiausiuose knygų labirintuose, mokiniai skubėjo spręsti kryžiažodžių apie biblioteką ir lietuvių kalbą. Aktyvūs buvo visi, bet laimėtojo, kaip visada, tik geriausieji, kurie greičiausiai ir teisingiausiai surado visus bibliotekoje slypinčius lobius.

Projektą apinbendrino baigiamasis bibliotekininkės Genės Jelmakienės bei lietuvių kalbos mokytojų Dianos Jelmakaitės ir Jurgitos Tarasevičienės žodis bei direktorės pavaduotojos ugdymui Tatjanos Michalovskajos padėka visiems dalyviams. Mokiniai, virtę drąsiai po knygų jūrą nardančiais piratais, iš pavaduotojos rankų gavo svarbiausius „Knygų savaitės“ nuoplenų įrodymus – diplomus ir padėkos raštus.

Visą savaitę tvyrojusi azarto ir gerų emocijų kupina atmosfera įrodė, kad pavasaris su knyga gali būti įdomesnis ir prasmingesnis. Taigi tegul knygų puslapiuose glūdinti išmintis išskleidžia Jūsų visų vaizduotės sparnus taip, kaip netrukus išsiskleis pirmieji žiedai!

Lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Diana Jelmakaitė   ir                                                             Bibliotekininkė Genė Jelmakienė

——————————————————————————————————– 

VELYKINĖ EDUKACIJA

Edukacinės pamokos dalyviai susipažino su Velykų tradicijomis ir velykinių margučių marginimo technika

Rodos, taip neseniai varėme žiemą iš kiemo, o štai jau Velykos į duris beldžiasi. Po didelio susikaupimo ir ilgai trukusio pasninko ateina šv. Velykos – džiaugsmo, atsigavėjimo šventė. Ji simbolizuoja augmenijos prisikėlimą, gyvybės, gamtos atgimimą. Šv. Velykos – Kristaus prisikėlimo diena, didžiausia krikščioniška pavasario šventė: laukiame Kristaus prisikėlimo ir pavasario – žalumą pažadinančios saulės, almančių upeliukų, vyturio giesmės ir pirmųjų žibučių.
                     Belaukdami šios šventės dažnai susimąstome ne tik apie tai, kuo ji ypatinga, bet ir kaip marginsime velykinius margučius. Juk iš mitologijos žinoma, kad kiaušinis dar nuo pagonybės laikų simbolizavo pasaulio gyvybę – gamtos prisikėlimą, gyvenimo atsinaujinimą, vaisingumą.
                     Kovo 19 d. į Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaityklą pasidalinti velykinių margučių marginimo paslaptimis atvyko garsi Dzūkijos krašto tautodailininkė, tekstilininkė, technologijų mokytoja Lina Živatkauskaitė-Žaliauskienė. Ši menininkė ne tik gražiai margina margučius vašku, bet yra tradicinių šiaudinių sodų rišimo bei riešinių mezgimo meistrė.
                     Edukacinėje ,,Margutis ritasi” ir integruotoje lietuvių kalbos ir etninės kultūros pamokoje ,,Velykinių margučių spalvų ir raštų reikšmės. Diskusija: ar verta žinoti, ką reiškia velykinių margučių spalvos ir raštai?” dalyvavo 6A klasės mokiniai su lietuvių kalbos ir etninės kultūros  mokytoja Vida Kvaraciejiene. Šios pamokos tikslas – supažindinti mokinius su Velykų papročiais ir tradicijomis, margučių dažymo vašku technika, skatinti mokinių domėjimąsi kalendorinėmis šventėmis, ugdyti jų loginį mąstymą, kultūringą bendravimą, aktyvumą bei kūrybiškumą, atskleisti jiems praeities ir šiuolaikinio pasaulio sąsajas.

                     ,,Dauguma kasmet švenčiame Velykas, žinome jų reikšmę, žinome, kad tai kilnojama krikščionių šventė. Bet ar žinome, kaip nusistatyti, kada bus Velykos? Velykos kasmet švenčiamos  pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Jos turi ypač gilias tradicijas”, – pamoką pradėjo tautodailininkė Lina Živatkauskaitė–Žaliauskienė. Mokiniai sužinojo, kad margučių marginimas, kaip sodai ir verbos, yra priskiriama apeiginiam arba sakraliniam menui. Pati marginimo tradicija siekia ikikrikščioniškuosius laikus ir siejama su mitu, kad pasaulis atsirado iš kiaušinio. Kaip iš kiaušinio išsirita paukštelis, taip iš žemės pavasarį randasi visa gyvybė. Margučius ridenantys vaikai žadina žemės gyvybines galias, pirmoje vagoje užartas velykaitis lemia gerą derlių, o peržengę per po tvarto slenksčiu padėtą margutį, galime tikėtis, kad gyvuliai bus sveiki ir apskritašoniai. Taigi kiaušiniai dažomi ir marginami tikrai ne dėl grožio ar smagumo, o siekiant sustiprinti magiškas, apeigines jų galias, lemiančias gausų derlių, sveikus gyvulius, laimingą šeimą. Be abejo, svarbu žinoti, ką reiškia pasirinktos kiaušinį marginti spalvos ir raštai, nes tai, ką pavaizduojame ant margučio, jį gavęs žmogus perskaito kaip palinkėjimą – tai lyg savotiška velykinė atvirutė.
                     ,,Kokiais raštais, piešinėliais dažniausiai mėgsta žmonės marginti margučius?” – menininkė uždavė mokiniams klausimą. Margučių raštuose kartojasi saulutės, pasaulio medžio, žalčiuko, žvaigždučių, gėlių simboliai. Seniau margučiams buvo naudojami tik augaliniai dažai. Pasak Linos Živatkauskaitės–Žaliauskienės, mūsų žemdirbių krašte labai vertinami tamsūs margučiai. Todėl šeimininkės dvi tris savaites prieš Velykas raugdavo juodalksnio, ąžuolo žieves, šakeles su surūdijusiais geležiniais daiktais. Jeigu gerai pasisekdavo ,,nutaisyti” dažus, margučiai išeidavo juodi, tamsiai rudi.

                     Edukacinių–integruotų pamokų metu mokiniai stebėjo lietuvių animatorių sukurtą animacinį filmuką ,,Lietuvių šventės ir sakmės”, kuriame pasakojama apie pasaulio atsiradimą iš kiaušinio. Jie sužinojo, kad mūsų protėviai buvo įsitikinę, kad kiaušinyje slypi pradžia ir pabaiga, gyvybė ir mirtis. Kiaušinių marginimo paprotys yra labia senas, o marginti reikia tam, kad sustiprintume savo galias. Susipažinę su teorine dalimi apie Velykų tradicijas ir margučių marginimą, mokiniai suskubo dirbti praktiškai. Čia jų laukė ypač įdomus užsiėmimas – kiaušinių marginimas vašku. Tam reikėjo didelės kantrybės, susikaupimo ir, žinoma, laiko.
                     Šių edukacinių–integruotų pamokų metu buvo ugdomas mokinių kūrybiškumas, o įgytos žinios bus pritaikytos marginant margučius namuose ir rengiantis Velykų šventei.
                     Dėkojame tautodailininkei Linai Živatkauskaitei–Žaliauskienei, išmokiusiai mus margučius marginti natūraliu vašku. Juk margutis – gražiausias Velykų šventės akcentas.
                     Pamokų metu 6A klasės moksleivių numarginti ir ant medžio šakelių pakabinti margučiai eksponuojami gimnazijos skaitykloje.
                     Beje, 3-4-5-8 specialiųjų lavinamųjų klasių mokiniai su mokytoja Živile Klimiene gimnazijos skaitykloje pristato  darbelius ,,Pavasario spalvos”. Tai ant popieriaus savitai sukurtos aplikacijos, kuriose mokiniai išradingai dekoruoja Velykų kiškučius, paukštelius, medžius bei kitus simbolius, įprasminančius didžiausią pavasario šventę – Velykas. Kviečiame apsilankyti parodose.

 Parodos veiks iki balandžio 8 dienos.                                Daiva    Mikalauskienė                                                                                               
———————————————————————————————–

EDUKACINĖ PAMOKA “ANEI RAŠTO, ANEI DRUKO”,  SKIRTA KNYGNEŠIO DIENAI

                 Atgimstantis pavasaris dovanoja gražią šventę – Knygnešio dieną. Kovo 16 d. Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje vyko skaudžios tautinės istorijos pažinimo pamoka „Anei rašto, anei druko“, skirta lietuviško rašto ir žodžio platintojams – knygnešiams. Šios pamokos tikslas – supažindinti mokinius su nedidele mūsų tautos istorijos atkarpėle (1864 – 1904 m.) bei žūtbūtine lietuvių tautos kova už gimtąjį žodį, už savo egzistenciją. Pamokoje dalyvavo 8 a klasės mokiniai su istorijos mokytoja Onute Petuškiene. Pamoką organizavo bibliotekininkės Daiva Mikalauskienė ir Laima Vaicekauskienė.
                      Bibliotekininkė Daiva Mikalauskienė trumpai pristatė sudėtingą lietuviškos spaudos kelią bei knygnešių indėlį už spaudos draudimo panaikinimą bei kalbos, kaip pagrindinio tautos identiteto išsaugojimą.
                      8 a klasės moksleiviai Ugnė Zemeckaitė, Arnas Žuklija ir Justinas Vaickelionis kalbėjo apie spausdinto žodžio pradžią bei kelią, pateikė pluoštą žinių  apie knygnešių pergyventus nuotykius caro laikų priespaudoje, jų nuveiktus darbus bei pasakojo apie daraktorių mokyklas, Ypatingas dėmesys buvo skiriamas Dzūkų krašto knygnešiams, kurie skleidė lietuvišką žodį. Iš mokinių lūpų liejosi padėkos eilės Lietuvos šviesuoliams. 
                      Gimnazijos bibliotekoje bei skaitykloje buvo galima susipažinti su paruoštais proginiais informaciniais  stendais,  skirtais knygnešių veiklai,  lietuvių spaudos draudimui.
                      Gimnazijos skaitykloje veikė senų istorinių knygų, periodinių  leidinių paroda. Šiuos eksponatus parodai paskolino chemijos mokytoja Asta Eidukaitienė.
                      Veikla netradicinės pamokos “Anei rašto, anei druko” buvo gana įvairiapusiška ir  nenuobodi. Suėję į būrį gražiai pabendravome, tuo pačiu daug ko išmokome, Visas šias žinias įtvirtinome atlikdami raštu įvairias praktines užduotis. Trys mokiniai geriausiai atsakę į klausimus, susijusius su knygnešių gadynės istorija, gaus gimnazijos direktorės padėkas. Už šią netradicinę pamoką esame dėkingi istorijos mokytojai Onutei Petuškienei bei bibliotekinkėms.
             Nuotraukos Gabijos Pilipčikaitės

 ——————————————————————————————————

JONO MALINAUSKO  PARODA “POPIERINIŲ PINIGŲ ISTORIJA”

                      Verta apsilankyti ir gimnazijos skaitykloje atidžiau apžiūrėti geografijos mokytojo eksperto Jono Malinausko popierinių pinigų parodą „Popierinių pinigų istorija“. Šią parodą mokytojas parengė Valstybės atkūrimo dienai (Kovo 11) paminėti. Ekspozicijoje galima susipažinti su įvairiais popieriniais pinigais, naudotais Lietuvos teritorijoje įvairiais laikotarpiais. Pasak mokytojo, labai svarbu, kad gimnazijos mokiniai sužinotų,  kur atsirado pirmieji pinigai. Pasirodo, pasaulyje pirmieji popieriniai pinigai atsirado 1024 m. Kinijoje, valdant Sungų dinastijai. Jie gyventojų buvo vadinami „skraidančiais pinigais“. Europoje pirmieji pinigai paplito 1661 m. Bene seniausius popierinius pinigus išleido Švedijos karalius Gustavas Adolfas, įsteigęs Karališkąjį banką.

                      Pirmieji Lietuvoje vartoti popieriniai pinigai – tai Kosčiuškos sukilimo vadovybės 1794 m. Varšuvoje spausdinti zlotai ir grašiai. Po Pirmojo pasaulinio karo Mažosios Lietuvos žemėse (Klaipėda, Rusnė, Šilutė) buvo spausdinami smulkūs vietiniai sunkmečio pinigai – notgeldai.

                      Mokytojas Jonas Malinauskas toliau įdomiai pasakojo apie pirmuosius Lietuvos Respublikoje popierinius pinigus – litus ir centus, kurie buvo įvesti 1922 m. spalio 2 d. , trejais metais anksčiau nei monetos. „Juos įvedus buvo baiminamasi, kad valiuta bus nestabili ir nekonkurencinga, tačiau litai buvo padengti auksu ir tapo stabilia valstybės valiuta. Ją pripažino ne tik Lietuvos bankai, bet ir pasaulis“, – kalbėjo mokytojas. Okupacijos metais šalies gyventojams teko pratintis prie vis kitų pinigų – rublio, reichsmarkių, kol 1993 metų viduryje dienos šviesą išvydo naujieji litai.
                      Parodoje „Popierinių pinigų istorija“ galima susipažinti su Lietuvoje kursavusiais banknotais bei jų pavyzdžiais, apžiūrėti vertybinius popierius (vekselius), carinius rublius, ostmarkes, vagnorkes, litus ir kitus banknotus.
                      Istorija rodo, kaip ir kokiais laikotarpiais, priklausomai nuo politinės situacijos, vieni pinigai keitė kitus.  Pinigų vystymosi istorija yra tautų vystymosi atspindys, o patys pinigai – neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis.
                      Be popierinių pinigų kolekcijos, mokytojas pristato ir lobio, ariant išbyrėjusio laukuose, imitaciją. „Svarbu, kad mokiniai suprastų, kaip gi atrodo lobis“, – teigė Jonas Malinauskas.
Pasak jo, “lobiu laikomas vienas, keli ar keliolika dirbinių, užkastų žemėje, paslėptų pastatuose, nuskandintų vandens telkiniuose vienoje vietoje ir vienu metu. Tai gali būti įvairūs dirbiniai, jų žaliava, papuošalai ir, be abejo, pinigai.  Yra paplitusi nuomonė, kad vertingi daiktai, monetos, užkasamos į žemę, tarsi padedamos į „banką“, siekiant apsaugoti savo turtą per karus, karinius susirėmimus ar užpuolimus. Tačiau, užkasus lobį, savininko ar jo artimųjų, draugų nelaimei, po kurio laiko galėdavo pamiršti vietą, kurioje jį užkasė, galėdavo mirti, žūti karo metu ar persikelti gyventi kitur. Tada lobis likdavo ilgiems amžiams paslėptas, kol jį kas nors surasdavo”, – pasakojo geografijos mokytojas. Tačiau didžiausi lobiai, mokytojo teigimu, vis dar tebeslypi piliakalniuose ir pilkapiuose, kurie nėra iki šiol gerai ištyrinėti.  Aptikus lobį būtina pranešti Mokesčių inspekcijai, kuri jį įvertina ir surašo turto apskaitos ir perdavimo aktą. Lobio radėjas gauna 25  procentus lobio vertės atlyginimą.
Maloniai kviečiu gimnazijos bendruomenę apsilankyti skaitykloje ir išsamiau susipažinti su įspūdinga bei turininga geografijos mokytojo eksperto parengta paroda „Popierinių pinigų istorija“. Paroda veiks iki balandžio 10 dienos.

                                            Bibliotekininkė Daiva Mikalauskienė,                       Nuotraukos Dalios Juknevičienės

———————————————————————————————

Netradicinė literatūros pamoka

                      Vasario 25 dieną Jovarų pagrindinėje mokykloje vyko netradicinė literatūros pamoka, kurią vedė Tauragės literatų klubo „Žingsniai“ vadovė Vilija Užmiškienė.  Pamokoje  mokyklos bendruomenė buvo supažindinta su poezijos knygomis „Žodžiais tiksintis laikas“,  „Grojimas šukomis“ ir jų kūrėjais: L. Astrauskiene bei buvusiu Tauragės Jovarų mokyklos direktoriumi E. Šalčiu.

                       Susitikimo metu svečiai papasakojo, kaip atsiranda eilėraščiai, kiek laiko užtrunka išleisti poezijos knygą, ir kad eilėraščiai  negali nueiti užmarštin. Poeziją tiesiog būtina įamžinti. Labai įspūdingai savo poezijos knygelę pristatė E. Šaltis pasakodamas mokiniams ir mokytojams apie savo vaikystę ir jaunystę, Jovarų  mokyklą bei jos kolektyvą.

                      Ši graži pamoka mokiniams dar kartą priminė, kad kompiuterinė erdvė, niekada nepakeis knygos. 8-10-tų klasių mokiniai liko sužavėti kūrėjų deklamuojamomis eilėmis.

                      Netradicinę  pamoką organizavusios mokyklos bibliotekos darbuotojos dėkojo svečiams V. Užmiškienei, L. Astrauskienei ir E. Šalčiui už šiltą netradicinę pamoką, džiaugėsi, kad  mokiniai bei mokytojai noriai joje dalyvavo. Tikimės, dar ne kartą Tauragės literatų klubo „Žingsniai“ poetus išgirsti savo mokykloje.

Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos  bibliotekos vedėja D. Jucikaitė 

————————————————————————

Menininkų parodose – sustabdytos grožio akimirkos

Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje dar  iki kovo 9 d. galima pamatyti įstabią fotografijų parodą „Pajuskime Dzūkijos grožį“. Laimėjus projektą Lazdijų rajono savivaldybėje 2010 m. Kapčiamiesčio seniūnijoje buvo suorganizuotas fotomenininkų pleneras. Šis pleneras yra vykdomas tose apylinkėse kasmet. Plenere dalyvavo tik vietiniai fotografai: Teisutis Targauskas iš Veisiejų, Rytis ir Vidmantas Dambrauskai, Jonas Markevičius, Eugenijus Šidlauskas iš Kapčiamiesčio. Buvo fotografuojama Subačių, Ivoškų, Ustronijos, Kauknorio, Varviškės, Sventijansko kaimuose. Išvykų metu buvo padaryta apie 1000 kadrų. Iš jų buvo išrinkta 30 gražiausių  ir padarytos nuotraukos. Parodos ,,Pajuskime Dzūkijos grožį”  atidarymas vyko Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejuje.

Vėliau fotografijose sustabdytomis grožio akimirkomis galėjo pasidžiaugti ir Lazdijų Laisvės kovų muziejaus  lankytojai.

Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykla – trečioji šios kilnojamosios parodos stotelė. Čia eksponuojamos 22 įstabiausios bei  gražiausios fotografijos, kuriose užfiksuoti įspūdingi gamtos vaizdai bei Kapčiamiesčio architektūriniai objektai.

Iš arčiau pažiūrėjus į šias fotografijas, galima pastebėti, kaip autoriai puikiai jaučia gamtos  bei architektūros dermę. Šį reiškinį lengviausia pajusti stebint T. Targausko fotografijas, kuriose įamžinti  unikalūs istoriniai bei kultūriniai paminklai. Tai fotografijos „Kam davė, o…“, „Kapčiamiesčio miestelis“ ir  kt.  Viena patraukliausių T. Targausko fotografijų – „Trečiąjį šimtmetį skaičiuojantis Varviškės varpas“, „Vainažerio dvaro parkas“ .  

Neįprastu fotografavimo talentu gali pasigirti ir J. Markevičius. Jo  fotografijoje  „Tai mūsų praeitis“ (trijų Valstybių sankirta) gražiai įprasmintas  bėgantis laikas.

Saulėlydžiai visuomet žavi lankytoją savo išskirtinėmis ir įsimintinomis spalvomis. M. Šilinsko fotografijose „Saulėlydis“ ir kitose taip gražiai ,,pagautas” šis nuostabus momentas.

Už šią puikią parodą, suorganizuotą ir eksponuojamą gimnazijos skaitykloje, norėčiau padėkoti muziejininkėms Odetai Barkauskienei ir Irinai Radvilavičienei.  Tai paroda, verčianti sustoti, įsižiūrėti, grožėtis bei džiaugtis. Tai tarsi raktas į mūsų Žemės grožį.

Sakoma, kad nuo kiekvieno gero darbo ir pasaulis tampa gražesnis  ir sėkmingesnis. Tą galima pasakyti ir apie lazdijietės Almos Rėkuvienės  iš spalvotų vielučių sukurtų gėlių parodą  ,,Gėlės žydi ištisus metus“. Tik labai talentinga moteris tai sugeba padaryti!  Taip, tokia moteris yra Alma, kuri apdovanota sugebėjimu pastebėti grožį, žavėtis ir kurti. Parodoje menininkė eksponuoja 12  įvairiausiais žiedais žydinčių gėlių, patalpintų į vazonėlius, pintinėles bei kaladėles.

Šios originalios gėlės, manau, tikrai pakerėjo ne vieną parodos lankytoją.

Ar girdėjote kada nors apie simegrafiją? Simegrafija – tokia siuvinėjimo technika, kai ant popieriaus adatos ir  siūlo pagalba sukuriamas norimas ornamentas.

Gražiausius simegrafijos žanro darbus galima išvysti gimnazijos skaitykloje. Juos parodai pristatė technologijų mokytoja Rima Šmitienė. Eksponuojamus darbus atliko 7 c klasės mokinė Aušra Straigytė ir 2 g c klasės mokinė Rimantė Purvinytė. Joms talkino mokytoja Rima Šmitienė. Aušra Straigytė parodai pateikė neįrėmintus A4 popieriaus formato darbelius, o Rimantė Purvinytė net 17 tokio dydžio ir šiek tiek mažesnius savo kūrinius. Mokinės per technologijų pamokas, vedamas mokytojos Rimos Šmitienės, aiškinosi,  gilinosi į simegrafijos technikos subtilybes bei mokėsi praktiškai sukurti įvairių formų visumą ir ją pritaikyti puošybai. Mergaitės, pasitelkusios  savo išmonę,  kūrybiškumą  bei fantaziją, sukūrė gražius darbelius, kurie išties yra nepakartojami ir saviti.

                                                                Daiva Mikalauskienė   
             —————————————————————————————–

 EDUKACINĖ PAMOKA ,,AR MOTIEJAUS GUSTAIČIO VADOVĖLIS ,,STILISTIKA“ BUVO IMPULSAS TOLIMESNIAM TAISYKLINGOS LIETUVIŲ KALBOS SUPRATIMUI?“

                      Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija paminėjo mūsų mylimo ir gerbiamo buvusio gimnazijos direktoriaus, Dzūkijos krašto švietėjo, mokytojo, mokslininko, kalbininko, pirmojo lietuviško „Stilistikos“ vadovėlio autoriaus Motiejaus  Gustaičio 145 –ąsias gimimo metines.  Apie Motiejų Gustaitį buvo daug kalbėta gimnazijoje, muziejuje, rašyta daug straipsnių spaudoje apie jo gyvenamąjį laikotarpį Lazdijuose, nušviestas jo įvairių laikotarpių indėlis į poezijos ir mokslo aruodą, romantinis simbolistinis stilius, apžvelgti Motiejaus Gustaičio kūrybos savitumai, literatūros kritikų pasisakymai. Vasario 27 d. minint šį gražų jubiliejų, gimnazijos   skaitykloje vyko edukacinė pamoka „Ar Motiejaus Gustaičio vadovėlis „Stilistika“ buvo impulsas tolimesniam taisyklingos lietuvių kalbos supratimui?“.  Pamokoje dalyvavo 3 g c klasės mokiniai. Mes džiaugėmės, kad turėjome galimybę bent teoriškai (šis originalus vadovėlis, išleistas 1923 m., saugomas Lazdijų krašto muziejuje) susipažinti su Motiejaus Gustaičio knyga ,,Stilistika“, kurioje atsispindi lietuvių kalbos taisyklingumas, jos vartojimas, grožis bei skambumas. „Kaip žinoma, ,,Stilistika“ pirmą kartą buvo išleista 1923 metais. Sulaukusi didelio pasisekimo, antroji laida pasirodė 1927 metais, jau po jo mirties”,  – tokiais žodžiais edukacinę pamoką,  pradėjo Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaityklos vedėja Daiva Mikalauskienė.

                      Pasak jos, „Kalba yra tautos sielos veidrodis. Kas darko kalbą, tas teršia jos sielą. Todėl gana palankiai intelektualioji visuomenė 1923 m. sutiko Motiejaus Gustaičio knygą „Stilistika“ – pirmąjį lietuviškos literatūros teorijos vadovėlį, kuriame savo samprotavimus autorius grindė Daukanto, Donelaičio, Valančiaus, Kudirkos, Maironio ir kitų kūriniais. Ypač populiarus šis vadovėlis tapo mokyklose, kaip naujas dalykas ir nepaprastai reikšmingas kovojant su kalbos užterštumu, darkymu ir svetimybėmis“. Beje, lietuviškos literatūros teorijos vadovėlyje „Stilistika“ Motiejus Gustaitis panaudojo 200 Antikos laikų autorių pasisakymų (rašytojų, mąstytojų) ir savą patirtį”,– teigė Daiva Mikalauskienė.

Edukacinės pamokos metu buvo kalbama  apie Dzūkijos krašto švietėjo, pedagogo, kalbininko, kunigo gyvenimą bei jo kūrybinę veiklą. Tačiau  daugiausia dėmesio  buvo skiriama Motiejaus Gustaičio, kaip kalbos normintojo, veiklai populiarinti. Motiejaus Gustaičio dėmesys stiliui darė įtaką ir rašytojams, ir stilistikos tyrinėtojams, ypač daug naudos davė praktinei stilistikai.

                      Skaitykloje veikė knygų apie Motiejų Gustaitį, jo kūrybos leidinių paroda. Kad neliktume abejingi  Dzūkijos krašto švietėjui, kalbininkui Motiejui Gustaičiui, lietuvių kalbos bei literatūros mokytoja Vida Kvaraciejienė ir skaityklos vedėja Daiva Mikalauskienė paruošė užduotis, susijusias su kūryba bei kalbos norminimu. Užduotys skatino įsigilinti į eilėraščio meninį pasaulį, pajusti, ką išgyveno eilėraščio subjektas, savo mintis dedikuodamas Dzūkijai. Antroji užduočių dalis buvo susijusi su stilistikos dalykais – turėjome  rasti žodžius, kurie Motiejaus Gustaičio gyvenamuoju laikotarpiu nebuvo vartojami, pataisyti netaisyklingus sakinius, taisyklingai sukirčiuoti, įrašyti praleistas raides. Mokiniai, dalyvavę edukacinėje pamokoje, gavo padėkas, o geriausiai  atlikusieji užduotis – diplomus.

Rytenis Šklėrius