Advento skaitymams skirtas projektas „Knyga: kvapas ir pojūtis“ Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazijoje

Šventinį gruodžio mėnesį nuo artėjančio stebuklo laukimo prailgusias pamokas visada norisi pakeisti kuo nors neįprastu, todėl P. K. Bžostovskio gimnazija bendradarbiaudama su Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos gimnazija nusprendė ne tik skaityti knygas, bet ir jas užuosti, pajusti, pabandyti mokinius paskatinti įvairiais būdais įsigilinti į galimą knygos poveikį skaintačiajam.
    Ruošdamiei projektui minėtų gimnazijų mokiniai turėjo išsirinkti ir išmokti raiškiai skaityti patikusio kūrinio ištrauką, bet, kad ši klasikinė veikla nebūtų trupučiuką nuobodi, P. K. Bžostovskio gimnazijos bibliotekoje visų laukė staigmena: paslaptingas kvapų ir knygų pasaulis. Projekto dalyviai uostydami ir net ragaudami susipažino su įvairiais kvapais, bandė įspėti jų pavadinimus, išsiaiškinti kiekvieno kvapo savybes, vėliau skaitomas ištraukas siejo su užuostais kvapais, aiškinosi galimas asociacijas, dalinosi įspūdžiais, stengėsi iliustruoti patirtas emocijas.
     Kokia šventė be apdovanojimų! Užsiėmimų pabaigoje šauniausi skaitovai ir aktyviausi dalyviai buvo apdovanoti prizais bei pagyrimo raštais, o visų dalyvių laukė smagi popietė vaišinantis arbata ir saldumynais.
   Lietuvių kalbos mokytojos ir bibliotekininkė dėkoja už smagų ir aktyvų dalyvavimą, linki įkvepiančių akimirkų kartu su knyga bei gražių švenčių!
K. Bžostovskio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Diana Jelmakaitė, 
Bibliotekininkė Genė Jelmakienė

—————–

Kalėdinė knygų eglutė Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje

Jau šeštąjį kartą mūsų šalyje vyksta prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“, kurios metu šalies žmonės raginami dovanoti knygas bibliotekoms. Todėl naudodamiesi proga  Kalėdinės eglutės įžiebimo šventės metu – gruodžio 5 dieną –  pakvietėme visus gimnazijos narius aktyviai dalyvauti „Knygų Kalėdų“ eglutės kūrime ir dovanoti gimnazijos bibliotekai knygas.
Labai džiaugiamės puikiu rezultatu – padovanotos 158 naujos knygos, sukurta tikrai nemaža ir nuostabi eglutė. http://www.vkg.vilnius.lm.lt/vkg/
Parašė Žana Kavaliauskienė

—————————-

Knygų Kalėdos Vilniaus Viršuliškių mokykloje

Mūsų mokykloje „Knygų Kalėdų“ akcijos metu buvo organizuotas knygų dovanojimas bibliotekai ir jis vyko ilgosios pertraukos metu. Atėjo moksleiviai –  klasių atstovai  ir pradinio bei pagrindinio ugdymo skyrių vedėjos.Skyriaus vedėja trumpai pakalbėjo apie  jau tapusią mokyklos tradiciją dovanoti knygas, o bibliotekininkė – apie pačią “ Knygų Kalėdų “ akciją. Moksleiviai dovanojo bibliotekai nupirktas nuo klasių naujas knygas  iš bibliotekininkės pasiūlyto sąrašo. Taip pat vaikai atnešė iš namų ir savo jau perskaitytų knygų. Gavome dovanų 65 knygas.  Visi moksleiviai buvo pavaišinti specialiais „Knygų Kalėdų“ saldainiais,o dovanojusieji savo knygas gavo po „Knygų Kalėdų“ skirtuką.

—————————— 

Perskaitytos knygos padrąsino pažinti ir pamilti save pačius, atvėrė naujus horizontus

Gruodžio 8 d. Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje vyko literatūrinė netradicinio skaitymo pamoka „Nuostabus knygų pasaulis: laiškas mylimiausiam knygos veikėjui. Nuomonė apie perskaitytą knygą“. Pamokoje dalyvavo 2 g d klasės mokiniai su lietuvių kalbos mokytoja Dale Jefimova.
                             „Žmogaus santykis su knyga visada individualus, visada paslaptingas aktas, kurio rezultatai neišmatuojami ir nepasveriami. Jie gyvena su žmogumi, tiksliau pasakius, jie reiškias žmogaus poelgiu, nusiteikimu, žodžiu, o gal ir žygdarbiu. Perskaityta knyga visam laikui pasilieka mumyse, nuolat, mums net nežinant, materializuodamasi įvairiom mūsų fizinio ir dvasinio gyvenimo formom. Vadinasi, knyga gimsta ne tada, kai ji  atsiranda knygyno vitrinoje, o kai ją perskaito pirmas žmogus. Iš čia ypatingas rašytojo suinteresuotumas savo skaitytoju: rašytojas supranta, kad be skaitytojo dalyvavimo jo knyga nėra knyga“ – šiais Justino Marcinkevičiaus žodžiais iš knygos „Dienoraštis be datų“ pamoką pradėjo mokytoja Dalė Jefimova.  Pasak mokytojos, šiais žodžiais liaudies poetas apibūdina skaitytojų santykį su knyga. Žmogaus asmenybės vystymuisi įtaką daro daug dalykų, vienas iš jų – knygų skaitymas. Knygų skaitymas teikia daug naudos ir malonumo,  jis taip pat ugdo žmogaus asmenybę. „Knyga pagauna ir įtraukia skaitytoją todėl, kad šis randa joje savo apmąstymus, kuriuos laikė nevertingais, džiaugsmą ir liūdesį, kurį stengėsi užgniaužti, ištisą jausmų pasaulį, kurį galbūt niekino ir kurio vertė staiga naujai atsiskleidė“, – gražiai pamoką tęsė mokytoja. Neretai sakoma: „Parodyk, kokias knygas skaitai, ir aš pasakysiu, kas tu“. Kad šis kriterijus yra visiškai patikimas, įsitikinome klausydamiesi 2 g d klasės mokinių minčių apie perskaitytas knygas. Bene įdomiausia tai, kad šie mokiniai mieliausiai skaito  fantastinę literatūrą. Apie tai gražiai kalbėjo Gabija Miklušytė, pristatydama  Kevino Brooks knygą „Dienoraštis iš bunkerio“, kurią perskaitė per vieną vakarą. Tai šokiruojanti, sukrečianti ir tuo pačiu įtraukianti knyga, kurią Gabija rekomendavo perskaityti ir savo klasiokams.
                      Arnas Naujalis prisipažino, jog jis nėra aistringas knygų mėgėjas, tačiau  mokslinės fantastikos pradininko, prancūzų rašytojo Žiulio Gabrieliaus Verno  knyga „20000 mylių po vandeniu“ jam paliko neišdildomą įspūdį.
                      Kai knygų gyvenimas susiliečia su išskirtiniais kūrėjų likimais, jis įgauna naujų spalvų. Ir čia paminėtina vienos garsiausių šių dienų amerikiečių rašytojos knyga – trilogija „Bado žaidynės“. ,,Išgyvenimas bet kokia kaina“, – taip šią knygą apibūdino Silvestras Goberis. Mokinys prisipažino, jog šios knygos jį taip įtraukė, kad nešėsi  jas  prie pietų stalo ir laikė ant kelių, kad galėtų toliau  skaityti. Manau, kad mokinių perskaitytos knygos padrąsino pažinti ir pamilti…. save pačius, atvėrė naujus horizontus.
                      Bene įdomiausia pamokos dalimi tapo mokinių parašyti laiškai savo mylimiausiam knygos herojui. Nes laiškas – tai lyg trumpa graži pasaka, kurią mokiniai sekė savo mylimiausiam knygos herojui. Ernesta Ažukaitė, Arminas Jezerskas, Urtė Brundzaitė parašė laiškus Hariui Poteriui – knygų herojui ir jam išsakė savo mintis bei pastebėjimus. Evelina Antanavičiūtė parašė laišką Katjos Millay „Ramybės jūra“ pagrindinei veikėjai Nastei – talentingai pianistei, kurios svajonės vieną dieną sudūžta negrįžtamai. Miglė Sapiegaitė perskaitė laišką, parašytą L. J. Smith knygos „Vampyro dienoraščiai“ pagrindinei herojai Elenai. Mokiniai, rašydami laiškus, lavino savo vaizduotę, estetinį skonį.  Verčiant perskaitytų knygų bei parašytų laiškų puslapius po puslapio, pamažu priėjome prie trečios pamokos dalies. O ji gana kūrybiška ir įdomi. Mokytoja Dalė Jefimova mokinius suskirstė darbo grupelėmis, kuriose sprendė užšifruotus rebusus apie rašytojus, jų kūrinius bei kūrinių veikėjus. Iš duotų paveikslėlių reikėjo atspėti autorių, kūrinį bei įvykių seką. Mokiniai buvo puikiai nusiteikę, todėl kūrybingai bei smagiai atliko užduotis.
Mokytojas, mokinys, knyga – šis ryšys yra labai prasmingas. „Kol yra knyga, žmogui negresia vienišumo pavojus“ (Just. Marcinkevičius). Tai įrodė mokiniai, pristatinėdami savo  įdomiausias knygas. Nenustokime skaityti sau ir kitiems. Nenustokime skaityti čia ir dabar. Visada.

                                                                 Daiva Mikalauskienė

————————————

„Žydrasis obuolys“ davė pradžią „Knygų Kalėdoms 2016“

,,KNYGŲ KALĖDOS“ Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijoje  prasidėjo skaitymais  bibliotekoje. 3b klasės mokiniai  (mokytoja Gražina Gabreliūnaitė) klausėsi Janinos Degutytės pasakos ,,Žydrasis obuolys“.
Mokiniai  nupiešė po žydrąjį  obuolį iš žvaigždės ir labai norėtų, kad jų obuoliukai ,,suskambėtų gražia melodija“ visiems ,,KNYGŲ KALĖDŲ“ dalyviams ir ne tik…
 Viename žydrame obuolyje trečiokai surašė linkėjimus vaikams su negalia. Tesušildo jų linkėjimai neįgalius vaikus, o mūsų širdelėse te neužgęsta gerumo, užuojautos žiburėlis.

Bibliotekos vedėja Ana Kulevič

——————————-

Renginys – pamoka „Dedikacijos Salomėjai Nėriai“

Kiemą apklojęs margaspalvis lapų kilimas primena mums, jog atėjo spalvingas ruduo, o kartu su juo atskubėjo  ir subtiliausios lietuvių lyrikės Salomėjos Nėries gimtadienis.  Ji pasaulį išvydo 1904 m. lapkričio 17 dieną.  Šiandien poetei būtų sukakę 112 metų… Gėlės, kurias mes dedame ant jos kapo, virpa lapkričio vėjyje, ir mūsų širdys kaip obelys palinksta po nepasakytų meilės žodžių našta.
Lapkričio 17 dieną Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje vyko literatūrinis renginys – pamoka „Dedikacijos Salomėjai Nėriai. Lietuvių kritikų mintys apie poetę“. Pamokoje dalyvavo  2 g d klasės mokiniai su lietuvių kalbos mokytojomis Onute Truskiene ir Dale Jefimova. Temą šiam renginiui – pamokai pasiūlė mokytoja Onutė Truskienė. Ji daug pagelbėjo rengiant scenarijų, skirtą nepakartojamo talento poetei bei ryškiausiai romantinės pasaulėjautos kūrėjai. Renginį – pamoką vedė moksleiviai  Marijonas Žukauskas, Urtė Brundzaitė, Patricija  Kamandulytė bei šių eilučių autorė.  
Visada žemėje per maža gerų žodžių – meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyje. Ir praeiname abejingi pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm, –   renginį pradėjo šių eilučių autorė.  Bet štai iš toli, kiek siekia atmintis, atskamba S. Nėries posmai :
Mūsų dienos – kaip šventė,
Kaip žydėjimas vyšnios,
Tad skubėkim gyventi,
Nes prabėgs  – nebegrįš jos!
 Šią dainą, skambant gitaros akordams, atliko Gabija Miklušytė,  Violeta Šubonytė, Patricija  Kamandulytė ir Arnas Naujalis. Ši daina mus visus užpildė džiaugsmo, vilties, tikėjimo ir gėrio gaidomis.
Vėliau visi draugiškai pasižiūrėjome   Ernestos Ažukaitės parengtas skaidres apie poetės Salomėjos Nėries gyvenimą, jos kūrybą bei nueito kelio prasmę.
Laikas dažniausiai būna nemielaširdingas tikriems poetams. Salomėjos Nėries epocha, kupina dramatiškų sukrėtimų ir socialinių lūžių, reikalaudama iš poetės tai to, tai šito, buvo jai tartum pamotė su akmeniu. Nėries talento demokratizmas, įgimtas socialinės tiesos ilgesys, romantinė visuotinės lygybės ir draugystės vizija natūraliai pastatė ją liaudies pusėje ir dėsningai atvedė į 1940 m. įvykių sūkurį. „Atrodo, kad viskas, kas pas mus darosi, būtų mano“,- kalbėjo ji tada savo draugams.
Renginio – pamokos „Dedikacijos Salomėjai Nėriai“  metu mokiniai suprato, kad Salomėjos Nėries gyvenimo kelias buvo ne tik gražus ir prasmingas, bet ir grįstas akmenimis, temdomas šešėlių.
Didelio žmogaus gyvenime išlieka du ryškiausi dalykai: žemė, kurioje gimė, ir darbai, kuriuos ji nuveikė. Lietuvių kalbos mokytoja Onutė Truskienė nepaprastai gražiai bei išraiškingai kalbėjo  apie Salomėjos Nėries tėviškę, Kiršus, kur virvena Širvinta pro tėviškės sodybą, kur auga senas gluosnis ir numylėtas  diemedis. Tylu čia, ramu. Tik vėjas rudenio lapus šiurena. Ir apie darbus, tiksliau poeziją, už kurią ją mylime, gerbiame, dedikuojame eiles:
Širvintoj saulės ašaros skęsta,
Blizga žuvys ir šnara meldynas.
Surandu seną lieptą ir brastą,
Siaurą taką, kurį Tu numynei…
O lakštingalos balsas, nuplaukęs
Paupiais ir virš žydinčio sodo,
Kelia dienai jau ištisą lauką
Ir gėles, ir žolynus rasotus.
Šiltos rankos kadais glamonėjo
Ramunėlę, bijūną daržely…
Šiandien lenkiasi lietui ir vėjams
Diemedėlis prie gimtojo kelio.
Vilkaviškis, Kiršai ir Alvitas
Dar  lig šiol Tavo žingsniais alsuoja…
Skambią dainą, širdim parašytą,
Ir seni, ir jaunimas dainuoja.
                                           (Irena Vaičiulytė – Bradaitienė „Tavo takais“)

                      Mokytoja pasidalino mintimis apie tradicinius  salomėjiškų mokyklų susitikimus – šventes. Mokyklos, kurios  vienaip ar kitaip susijusios su poete: Vilkaviškyje, Kaune mokėsi, Lazdijuose, Panevėžyje mokytojavo, o seniausiai lietuviškai mokyklai  Vilniuje buvo suteiktas poetės vardas. Kiekvieną lapkritį minėtos mokyklos švenčia Salomėjos Nėries gimtadienį. Nuo 1957 m.  per dešimtmečius nusidriekusi  gija   jas vienija,  jungia ir   primena, kad mokyklos  yra daugiau nei edukacinė vieta.  Pasirinkdami kokį  nors poetės gyvenimo, asmenybės, kūrybos, kultūrinės aplinkos aspektą, mes jaučiame nuolatinį jaunosios kartos ryšį su poezija. O kiekviena karta atranda savo Salomėją….
Renginio – pamokos metu ypač visus sužavėjo  rašytojos, poetės ir pedagogės, buvusios Salomėjos Nėries draugės nuo gimnazijos laikų Petronėlės Orintaitės prisiminimai. Ji savo prisiminimų knygoje „Ką laumės lėmė“ (Vaga, Vilnius, 1998 m. ) daug rašo apie Salomėją Nėrį bei apie jos gyvenimą Lazdijuose. Dešimtokai labai noriai ir rimtai skaitė ištraukas iš šios knygos, diskutavo.
Taigi, viešai žinomos medžiagos apie poetę yra tiek, kad įmanoma ir verta paanalizuoti knygas, kuriose randame meilės, ilgesio, kančių bei sopulingo tikėjimo.
Lietuvos kritikas, žurnalistas Bronius Raila taipogi daug rašo apie žymios asmenybės Salomėjos Nėries gyvenimą bei praeities įvykius. Lietuvos rašytojos, prozininkės, JAV lietuvių visuomenės veikėjos Alės Rūtos (Elena Viktorija Nakaitė – Arbačiauskienė – Arbienė) plunksnai irgi priklauso nemažas literatūrinis palikimas, dedikuotas Salomėjai Nėriai. Šalia atsiminimų paminėtini jaunų moksleivių, poetų eilėraščiai, skirti poetei, kuriuos mokiniai jausmingai deklamavo.
Renginiui – pamokai einant į pabaigą, lietuvių kalbos mokytoja Dalė Jefimova paskatino mokinius pasirinkti labiausiai patikusius eilėraščius ir juos padeklamuoti. 2 g d klasės moksleiviai jautriai skaitė Salomėjos Nėries poeziją, kuri sušildė susirinkusiųjų širdis.
Lietuvių poetas Paulius Širvys yra pasakęs: „Poeto kūryba – daugiau ar mažiau – jo paties autobiografija“. Šią mintį patvirtino mokinių parašyta refleksija apie lyrikės Salomėjos Nėries vingiuotą, klaidų,  bet kartu ir nepakartojamą gyvenimą.
                      Visą laiką poetė dainavo gyvenimą. Mes pamilome ją už jautrius žodžius, už namų šilumą…. Eina metai…. O Salomėjos Nėries vardas spindi vis naujomis spalvomis, jos kūryba prasiskverbia vis giliau širdin, ir mes  ją jaučiam kasdien…
Tai mūsų skausmo ir džiaugsmo sesuo!
Šiandien mes jau neįsivaizduojame savo pasaulio be jos. Jau nemokėtume ir negalėtume gyventi be Salomėjos, nes kas gi būtų tas vaivorykštinis tiltas iš vienos širdies į kitą, ką mes mylėtumėm taip amžinai ir taip tyliai. Ir kieno lūpomis pasakytume Lietuvai:
Tada graži graži buvai,
Akim tyliųjų ežerų…
Lyg eidama linelių rauti.
Bėga Širvinta, teka Šešupė, banguoja Nemunas, dūzgia Baltija, nerimauja poetų širdys, vis panorėdamos tame pačiame margalapiame žodžių rinkinyje rasti nesurasta, neatrasta.  Išgirsti, suklusti, suprasti ir atleisti… Taip paprasta, atrodo, nesudėtinga ir žmogiška.
            Daiva Mikalauskienė

—————————-

Šiaurės šalių kūrėjai ir vėl įkvėpė kūrybinę dvasią

Lapkričio mėnuo – pakvietė ir vėl įsigilinti į mūsų kaimynų šiauriečių kūrybines idėjas, jų nerimą dėl žmonijos ateities ir ekologinės atsakomybės  prieš gamtą. Pagrindinė šių metų tema – ateitis. Svarbiausias projekto akcentas  žodžio ir šviesos šventėje buvo literatūriniai skaitiniai. Norvegų rašytojo Stian Hole knygos „Garmano vasara“ ištrauka, perskaityta 5 p klasės mokinių atmintinai, išryškino mažo berniuko nerimą ir rūpestį dėl greitai bėgančio laiko ir nuolat besikeičiančių aplinkybių. Mokiniai, vadovaujami mokytojos D.Kasiulevičienės, giliai išnagrinėjo visas rūpimas kūrinio veikėjo problemas, suprato, ką reiškia pasikeitimai ir sunkumai mažojo žmogaus gyvenime ir kaip juos vis dėlto galima įveikti. Mokiniai gražiai įvaldė raiškųjį žodį, mąstė ir išmoko atpažinti tikrąsias vertybes. Projekte taip pat dalyvavo ir technologijų bei dailės mokytojos su savo mokiniais.  Pirmoji su nuveiktu darbu  į biblioteką atskubėjo technologijų mokytoja Reda Gustienė. Ją palydėjo cinamonu kvepiančio kūrinio  ,,Ateities kepėjas“  autorės – penktų klasių mokinės. Mergaitės pasakojo apie patirtą kepimo džiaugsmą ir padarytų klaidų taisymo rūpesčius išspręstus su mokytojos pagalba. Kita technologijų mokytoja Olga  Semėnienė  bibliotekos sienas išpuošė iš modelino pagamintais mokinių darbeliais, kuriuos pavadino ,, Ateities sodais“.  O trečiosios ,,darbukės“ Aušros Banelienės mokinių veltinio darbeliais džiaugsmingai žavėjosi pradinių klasių mokiniai  svajodami kada ir jie taip išmoks.
Kasmet Šiaurės šalių bibliotekų savaitės projektą savo kūrybine išmone paįvairina dailės mokytojos Milda Tverkutė  ir Daiva Varslavėnienė. Šiemet jų 7-8-ų klasių mokinių piešiniuose įžvelgiamas nerimas dėl Žemės  ekologijos, ypač gėlo vandens ateities. 2016 – ųjų metų Šiaurės šalių savaitė sutelkė visus vienam bendram darbui dėl visos mūsų ateities, apie kurią nenuilstamai galvojame.
Parašė bibliotekininkės: D. Matulevičienė, R. Vaitkevičienė iš Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos

——————————–

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinėje mokykloje

  Mūsų mokykloje Šiaurės šalių bibliotekų savaitę minėjome 5-tą kartą. Jai ruošėmės  iš anksto –   planavome  renginius,  parodas,  kvietėme svečius.  Šiais 2016 metais mus sudomino pasiūlyta tema „Ateitis  šiaurės  šalyse“.  Šiaurietiškos  literatūros  skaitymai balsu vaikams ir jaunimui „Auštant“ vyko visą savaitę. Savaitės atidaryme dalyvavo 3c klasės mokiniai.        Su pradinukais  susipažinome su  Šiaurės šalimis, prisiminėme  žymiuosius  vaikų rašytojus ir kūrinius. Perskaitę S. Hole „Garmano vasara“, dalinomės mintimis apie savo baimes ir džiaugsmus praeityje,  kūrėme  šios  istorijos  tęsinį, linkėdami  Garmanui  gerai mokytis ir  nieko nebijoti. Visi kartu  svajojome  apie saugią  ir  šviesią  pasaulio ateitį.  Išsiaškinome,  kad  dalindamiesi žiniomis, išmintimi ir fantazija dar galime išgelbėti civilizacijos ateitį.
       Su  septintokais  pasirinkome  S. Lagerliof   romaną    „Portugalijos karalius“.   Pamokos  metu skaitėme pačias įdomiausias ištraukas, diskutavome apie Jano, Katrynos ir Klaros Giulos tarpusavio santykius,  apie tėvų besąlygiškos meilės įtaką dukros ateičiai. Paskui mokytoja paskatino mokinius žodžiu,  o    vėliau  ir  raštu   (,,minčių lietus“)   pamąstyti  apskritai  apie  tėvų ir  vaikų  tarpusavio santykius, bendravimą šiandien ir ateityje. 
       Per pamokas  išsakytos mokinių  mintys  papuošė  drugelių, skrendančių į ATEITĮ,  sparnelius, nugulė ant knygų laivų burių, atsispindėjo debesyse, iš kurių  sužybsėjo tyri, viltingi lietaus lašeliai.
       Su  aštuntokais  skaitėme  ištrauką  iš  „Allatta!  2040“.  Tai  buvo  integruota  lietuvių  kalbos, geografijos  ir  dailės  pamoka – konferencija „Mažos tautos – didelės problemos“. Jos metu kalbėta apie Šiaurės  šalių  geografiją,  Grenlandijos politinę ir ekonominę situaciją, šiaurietiškos literatūros keliamas   tolerancijos  ir  pilietybės   problemas,  Šiaurės šalių    bibliotekų    savaitės     ypatumus, grožėjomės aštuntokų piešiniais ir džiaugėmės giliomis įžvalgomis. 
      Skaitykloje   vyko   paroda   „Šiaurės  šalių  rašytojai  Lietuvos  vaikams“, II-ojo aukšto foje – „Susipažinkime su  Šiaurės šalimis“. 
       Pasibaigus  savaitės  renginiams,  skaitykla  pasipuošė  mokinių  kūrybiniais   darbais, skirtais artimai ir tolimai   ATEIČIAI.                                                                                  Bibliotekos vedėja        Zita Januškevičienė

——————————————-

RIEŠĖS GIMNAZIJOS 2016 M. RENGINIŲ ĮVAIROVĖ

Mažieji iliustruoja eilėraščius

2016 m. vasario 22 dieną, per trečią pamoką, 1 a klasės mokiniams gimnazijos skaitykloje buvo skaitomi lietuvių poetės Violetos Palčinskaitės eilėraščiai. Mokiniai buvo supažindinti su autorės biografija bei kūryba. Pasiklausę  eilėraščių, mokiniai juos aptarė bei analizavo; labiausiai patikusį eilėraštį „Cirkas“ iliustravo. Gražiausi mokinių darbai džiugins skaityklos lankytojų akis puošdami stendą.

  

Brolių Grimų pasakos vaikams

2016 m. kovo 16 dieną per trečią pamoką, gimnazijos bibliotekoje 4a ir 4c klasės mokiniai 1c klasės mažiesiems skaitė brolių Grimų pasakas. Mokiniai buvo supažindinti su tautosakininkais broliais Grimais. Pasiklausę skaitomų pasakų, mokiniai jas aptarė. Daugumai girdėtos pasakos atsiskleidė naujomis prasmėmis.

Skaitome mažiesiems

Vykdydamos projektą „Bibliotekos duris atvėrus“ 2016 m. balandžio 12 dieną gimnazijos bibliotekos darbuotojos aplankė Riešės gimnazijos Bukiškių pradinio ugdymo skyriaus 3 klasės mokinius. Buvo pristatyta M. Martinaičio kūryba bei biografija. Mokiniai klausėsi skaitomų eilėraščių iš knygelių „Seno smuikininko dainelės“, „Drakonas ir upė“, „Pareisiu su paukščiais“. Savo nuotaiką vaikai atskleidė atlikdami kūrybinius darbelius, kuriuos galima pamatyti gimnazijos bibliotekoje.

Šauniausias bibliotekininkas 2016

2016 m. balandžio mėnesį Lietuvos bibliotekininkų draugija skelbė 16-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekininkų savaitę. Šia proga Riešės gimnazijos biblioteka 5-8 klasių mokinius kvietė dalyvauti konkurse „Šauniausias bibliotekininkas 2016“. Balandžio 25-29 dienomis jaunieji bibliotekininkai aktyviai dalyvavo bibliotekos veikloje, padėjo bibliotekos darbuotojoms. Visiems dalyviams įteikti padėkos raštai.

 Pirmokai bibliotekoje

2016-2017 mokslo metus Riešės gimnazijos biblioteka pradėjo mokydama pirmokėlius tinkamai naudotis bibliotekos paslaugomis. Jiems buvo paaiškinta, kur rasti vaikiškos literatūros, kaip išsirinkti knygeles ir susirasti reikiamą informaciją. Taip pat mokiniams buvo pristatytos elgesio taisyklės bibliotekoje. Pirmokai buvo mokomi, kaip prižiūrėti ir tausoti vadovėlius. Spalio mėnesį bibliotekoje bus galima pamatyti pirmokų atliktus darbelius „Mano pirmoji knyga“.

Pažintis su Vytauto V. Landsbergio kūryba

2016-10-26 per antrą pamoką gimnazijos bibliotekoje vyko edukacinė veikla, skirta supažindinti mokinius su poeto, publicisto, teatro ir kino režisieriaus, vaikų rašytojo Vytauto V. Landsbergio kūryba. Riešės gimnazijos 2c klasės mokiniai, dalyvavę veikloje,  buvo supažindinti su V. V. Landsbergio biografija bei bibliotekoje esančiomis jo knygomis. Mažiesiems bibliotekos darbuotojos skaitė pasaką „Ruduo“ ir kartu su vaikais ją analizavo.

Pepė eina į mokyklą

2016 m. lapkričio 24 dieną Riešės gimnazijos Bukiškių pradinio ugdymo skyriaus 3 klasės mokinius bibliotekos vedėja sukvietė tapti Pepės draugais ir kartu su ja patirti įvairių nuotykių. Skaitant ir analizuojant kūrinį „Pepė eina į mokyklą“ buvo siekiama parodyti ne tik išorinį Pepės siautulingumą, bet ir jautrų, tragišką jos vidinį pasaulį.

——————————

Pirmyn į Šiaurę, oi, į ateitį!

Lapkričio 14-18 dienomis Lietuvoje tradiciškai vyko Šiaurės šalių bibliotekų savaitė. Šiais metais jau dvidešimtoji. Šiaurės šalių bibliotekų savaitės idėja – skatinti skaityti balsu, puoselėti šiaurietiškas pasakojimo tradicijas, domėtis šiaurietiška literatūra. Kiekvienais metais Šiaurės šalių bibliotekų savaitė kitokia – jos sumanymą žymi vis nauja tema. 2016 metų tema – „Ateitis“. 
Šiaurietiškais kvapais ir prieskoniais pakvipusi savaitė Trakų r. Rūdiškių gimnazijoje pradėta rytiniu pirmadienio skaitymu. Dideli ir maži knygos mylėtojai susėdo klausytis istorijų, tuo pačiu metu skaitomų Šiaurės šalyse, Lietuvoje ir kitur Europoje.
Pradinukai kartu su mokytojomis gilinosi į Stian Hole knygos ,,Garmano vasara“ ištraukas. 1b klasės mokiniams šios knygos ištraukas skaitė IIb klasės mokinės Evelina Kozlovskaja, Žaneta Karpič, Erika Zalieckaitė ir Indrė Ugianskaitė. Mažieji ne tik skaitė, klausėsi, bet ir spalvino paveikslėlius, piešė iliustracijas.
Penktokai ir septintokai per lietuvių kalbos pamokas skaitė Deboros Hansen Kleist knygos ,,Naftos stebuklas“ ištraukas. 5a ir 7a klasės mokiniai rašė ,,Laišką į ateitį!“, išsakydami savo lūkesčius, svajones ir viltis. ,,Tikiuosi, mano ateitis man bus gera, o aš būsiu doras milijonierius“, – samprotavo vienas septintokų.
Lietuvių kalbos mokytoja Z. Bartkevičienė su 7a klasės mokiniais vedė atvirą pamoką – renginį, skirtą Vytauto Mačernio 95-osioms gimimo metinėms paminėti. Mokiniai dalijosi žiniomis apie rašytojo gyvenimą ir kūrybą, kūrėjo poezijos likimą. Paaiškėjo, kad V. Mačernis – vienas labiausiai klausiančių poetų – tie klausimai atsispindi sonetuose, kuriuos mokiniai skaitė ir deklamavo atmintinai. Skaitydami, klausydami, dalydamiesi savo įžvalgomis, įsivertindami savo žinias, mokiniai turėjo galimybę prisiliesti prie sudėtingų filosofinių klausimų ir kartu su poetu klausti: ,,Kodėl kas nors yra? Kodėl aš pats esu / Didžiausia paslaptis visatos slėpinių? Geografijos mokytoja V. Bakšienė ketvirtų klasių  mokinius pakvietė į popietę ,,Vandens skonis ir klimato kaita“. Mokiniai žiūrėjo filmukus apie ledynus, ežerus, vingiuotas upes, aiškinosi, kokią įtaką atšilimas turį pasauliui, kalbėjosi apie geriamojo vandens problemą, diskutavo apie globalines problemas ir ieškojo jų sprendimo būdų.
Kūno kultūros mokytoja Dž. Slavinskienė 5-12 klasių mokinėms suorganizavo šiaurietiško ėjimo pamokas. Mokinės sužinojo, kam skirtos lazdos, kokia jų funkcija ir kodėl šiaurietiškas ėjimas tapo toks madingas. Judėti galima ir be lazdų, todėl šokių mokytoja V. Klimaikienė ir IIIab klasių merginos pradinukus kvietė šokti ritmingus šokius ,,Šok ir nesustok“ pagal šiaurietišką muziką. Fizinis aktyvumas ir ritmingi garsai drebino visą mokyklą.
Per pertraukas buvo skelbiama animacinių filmukų, sukurtų pagal geriausias Šiaurės šalių knygas, peržiūra, o visą savaitę bibliotekoje veikė paroda ,,Šiaurės šalių knygų lobynas“. Visgi iš tiesų dalykas perprantamas tuomet, kai juntamas visais jutimo organais. Tad pamatyta, sužinota, pajudėta ir galiausiai – paragauta. Taip, iš tiesų – Šiaurės šalių savaitės renginius vainikavo saldieji ,,Ateities virtuvės“ kepiniai, kuriais gimnazijos bendruomenę vaišino tikros ,,sausainių fėjos“ – IIb klasės mokinės, vadovaujamos mokytojos E.Vilčevskajos.

Ačiū už bendradarbiavimą ir nuoširdžią pagalbą vykdant šį projektą.                      Bibliotekos vedėja Galina Stanievič

 —————————-

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė Sidabravo gimnazijos bibliotekoje

   „Šiais laikais mus be atvangos blaško telefono skambučiai, internetas, televizija. Literatūra ir skaitymas duoda mums progos atsikvėpti ir pasinerti į knygų pasaulį. Jausmas, kurį mes visi patiriame, žinodami, kad skirtingose šalyse tuo pačiu metu klausomės to paties teksto, yra nuostabus mūsų bendrystės liudijimas“ – sako Anne Malmström, Šiaurės šalių bibliotekų savaitės projekto vadovė. 
     Lapkričio 14–18 dienomis Sidabravo gimnazijos biblioteka dalyvavo dvidešimtojoje Šiaurės šalių bibliotekų savaitėje. Gimnazijos bibliotekoje jaunųjų skaitytojų laukė knygų ir spaudinių parodos, garsinis skaitymas ir vaišės… 
Gimnazistai turėjo galimybę susipažinti su šiaurės šalių literatūra ir rašytojais. Bibliotekoje buvo paruošta knygų paroda „Šiaurės šalių literatūra mūsų bibliotekoje“ ir spaudinių paroda „Šiaurės šalių rašytojai mūsų bibliotekoje“. 
      Ketvirtadienį, lapkričio 17 dieną, 8.00 su 5 klasės mokiniais ir lietuvių kalbos mokytoja Violeta Daubariene skaitė Stian Hole knygos ,,Garmano vasara“ ištrauką. Pamoka vyko bibliotekoje jaukioje žvakių šviesoje. Bibliotekininkė Aušra Staškūnienė supažindino mokinius su Norvegų rašytoju Stian Hole. Ir jo knyga, apie mažąjį Garmaną, „ Garmano vasara“. Mokiniai skaitė ištraukas, pasitelgdani į pagalbą skaidres, kartu su knygos autoriumi leidosi į fantazijų pasaulį. Penktokai pildė pasakojimą savo mintimis, dalinosi savo baimėmis ir siuntė linkėjimus Garmanui. Baigiantis pamokai bibliotekininkė penktokus apdovanojo saldžiomis dovanėlėmis. 
       Ilgųjų pertraukų metu skaitykloje buvo rodomi animaciniai filmai sukurti pagal šiaurės šalių rašytojų kūrinius. Mokiniai turėjo galimybę prisiminti animacinius filmus “ Ledo šalis“, “ Mažylis ir Karlsonas, kuris gyveno ant stogo“, “ Bjaurusis ančiukas“, “ Undinėlė’, „Coliukė“. 

Tekstas ir nuotraukos bibliotekinikės Aušros Staškūnienės

———————————————–

„Emilija – šiandienos jaunimo akimis“

                      Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos bendruomenė  lapkričio mėnesį gimnazijos skaitykloje turi galimybę pamatyti Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos mokinių piešinių parodą „Emilija – šiandienos jaunimo akimis“. Lapkričio 13 d. sukako 210 metų, kai 1806 m. Vilniuje, grafų šeimoje, gimė  neeilinė asmenybė – neįtikėtinai narsi 1831 metų sukilimo dalyvė, sukilėlių karinių pajėgų kapitonė, drąsi kovotoja už laisvę Emilija Pliaterytė. 
                       Tai įspūdinga piešinių paroda, kurioje eksponuojama daugiau nei trisdešimt gražiausių moksleivių piešinių, skirtų šiai ypatingai datai paminėti. Jie sukurti 2014 m. Paroda buvo surengta Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejuje. Pasigrožėti nepakartojamu spalvų žaismu į Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaityklą mėnesiui atkeliavo 6-8 klasių mokinių piešti grafaitės Emilijos Pliaterytės portretai. 
                       Mokiniai savo piešiniuose puikiai atskleidė grafaitės, karžygės, 1830 -1831 m. sukilėlių vadės asmeninius išgyvenimus, atsivėrimus, emocinę nuotaiką. Ir visa tai sukūrė lengvais teptuko potėpiais bei įprastu pieštuku. 
                      Emilijos Pliaterytės asmenybė siejama su narsiąja istorine prancūzų asmenybe Žana d‘Ark. Kurdami Emilijos Pliaterytės portretą, mokiniai ne tik siekė tapybiškai išreikšti karžygės grožį, bet pabrėžti ir atskleisti to meto istoriją, jos praeitį. Taip jie turėjo puikią galimybę fantazuoti, kurti, pasikliauti savimi, aplinka ir taip atskleisti savo kūrybinius gebėjimus. Pagarba,  meilė Tėvynei – ypatingas fenomenas, apgaubtas patriotiškais jausmais. Žmogaus buvimas visados esti pažymėtas tautos ženklu. Šie spalvingi mokinių piešiniai papuošė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaityklą. Neįtikėtina jų įvairovė, paprastumas bei originalumas verčia matyti istorinę asmenybę – bebaimę sukilimo kovų dalyvę. Todėl Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos mokiniai, didvyriškų minčių įdiegti, savo originaliuose piešiniuose išreiškė patriotinius jausmus bei atidavė pagarbą grafaitei – narsumo, santūrumo, pilietiškumo, teisingumo bei išminties pavyzdžiui.  
                      Už įspūdingą parodą dėkoju Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejaus vadovei Odetai Barkauskienei. Paroda veiks iki lapkričio 30 d. Maloniai kviečiu  ją aplankyti ir prisiminti moterį – didvyrę.                                                      
 Daiva Mikalauskienė

————————————————————

Mikalojau Konstantino Čiurlionio pamokos kitaip

 2015 – ieji m., buvo paskelbti M. K. Čiurlionio metais. Vilniaus Antakalnio gimnazijoje minint iškilaus menininko 140 -ąsias gimimo metines Siekdami, kad ši sukaktis būtų įsimintinesnė mokiniams ir jie daugiau sužinotų apie šį didį žmogų, kartu su muzikos mokytoju Rolandu nusprendėme kartu vesti integruotas muzikos pamokas, papildant js informacijos paieškų viktorina „Suraskime Čiurlionį knygose“. Kadangi ir mokiniams tai patiko ir mums atrodė prasminga plačiau supažindinti mokinius su Čiurlioniu, šias pamokas organizavome ir šį rudenį – spalio mėnesį kada minime kompozitorius ir dailininko gimtadienį. Per šias pamokas mokiniai atsakinėja į viktorinos klausimus iš Čiurlionio biografijos ir dailės. Bibliotekos skaitykloje naudodamiesi savo žiniomis ir visais galimais informacijos šaltiniais gimnazijos pirmokai turi galimybę pasitikrinti kaip jiems sekasi informacijos paieškose ir giliau susipažinti su menininko gyvenimu ir darbais. Mokytojo Rolando muzikos pamokose, skirtose Čiurlioniui, mokiniai atlieka muzikines užduotis, susijusias su šio kompozitoriaus kūryba. Viktorinoje į klausimus mokiniai atsakymų  ieško mažomis komandomis – po du ir kartu yra atsakingi už rezultatą. Įvertinus mokinių darbus ir muzikinių užduočių atlikimą – išrenkami nugalėtojai. Pernai – jie buvo pakviesti į M. K. Čiurlionio namą-muziejų, kur išklausė įdomų muziejininkės pasakojimą apie menininką, o šių metų nugalėtojai buvo apdovanoti saldumynais ir knygomis. Šiemet integruotos muzikos ir informacijos paieškos pamokos vyko Ib, If, ir Ih klasėse. Ketiname šią tradiciją tęsti ir kitais metais. Nuotraukose mokiniai laimėtojai su mokytojais.

————————————————–

Mokyklų bibliotekų diena M. Mažvydo progimnazijoje

Daugiau nei dešimtmetį mes pažymime Mokyklų bibliotekų dieną. Ta proga organizuojame įvairius renginius. Progimnazijos vyresniuosius kviečiamės į pamokas bibliotekoje. Kalbamės  apie rekomenduojamas perskaityti knygas, dalinamės perskaitytų knygų įspūdžiais, džiaugiamės skaitytojo dienoraščiuose pasidalintomis mintimis.
 Jau keleri metai iš eilės Mokyklų bibliotekų dieną kviečiame į svečius rašytojus,  organizuojame akciją ,,Padovanok knygą mokyklos bibliotekai”. Mūsų mažieji skaitytojai  šią šventę vadina bibliotekos gimtadieniu. Jau spalio pradžioje sulaukiame pirmųjų dovanų ir tas dovanojimas kartais nusitęsia iki lapkričio pabaigos. Labai džiaugiamės mokinių ir mokytojų parodytu dėmesiu mūsų visų puoselėjamai bibliotekai. Dėkojame už  dovanotas knygas, kurių tais metais  labiausiai reikia mūsų skaitytojams. 
Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos  bibliotekininkės Danguolė Matulevičienė ir Regina Vaitkevičienė

—————————————————–

Gimnazijos skaitykloje –  literatūrinė pamoka „Skaitome Ramutės Skučaitės poeziją“

Kiekvieno iš mūsų gyvenime poezija užima tam tikrą vietą. Juk iš jos gimsta žodis, o iš žodžių posmai, iš šių – eilėraščiai. Poezija – tarsi veidrodis, kuriame atsispindi gamtos grožio, paslaptingos meilės žmogui, Tėvynei virpesiai. Visa tai dar vainikuoja vadinamieji moralai, pamokymai, išvados, patarimai, pamąstymai, Čia ir mažos istorijėlės apie eilėraščių atsiradimą, ir patys eilėraščiai. Nauji, melodingi, sąmoningi ir išmintingi Ramutės Skučaitės eilėraščiai, netikėti pastebėjimai, persipynę su „fantastiniu“ pasauliu.
Spalio mėnesį Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje vyko netradicinė literatūrinė pamoka „Skaitome Ramutės Skučaitės poeziją“, kurios metu gražiai paminėjome žymios vaikų poetės, dramaturgės, vertėjos, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės (2009 m.), operų libretų autorės, publicistės bei reporterės  85 – ąjį gimtadienį. Pamokoje dalyvavo 5 a ir 5 b klasės mokiniai. Pamoką pradėjo šių eilučių autorė, kuri multimedijos ekrane pademonstravo skaidres apie poetės gyvenimą, kūrybą, aistrą vaikų literatūrai, gražius santykius su vaikais bei jos, kaip poetės, sunkaus darbo įvertinimą. Skaitykloje veikė parodėlė – stendas, skirtas poetės gimtadieniui. Šiandien ypač aktualu inicijuoti mokyklos bibliotekoje skaitymo ir rašymo ugdymą bei mokiniams mokytis meninio ir raiškaus skaitymo, todėl penktokai turėjo puikią galimybę parodyti raiškaus skaitymo sugebėjimus. Jie skaitė Ramutės Skučaitės poeziją. Pamokos metu penktokai gilino  žinias įmindami rimuotas šaradėles (mįsles) (knygelė „Vaikams vanagams“) bei spręsdami įvairius rimuotus kryžiažodžius ir testus (knygelė „Kas nulaužė pupos lapą?“). Mokiniai degė noru garsiai skaityti poemėlę su moralais „Ant ledo atsirado rožė“, pačius eilėraščius „Jei nereikėtų skubėti“, lavinamąją knygelę „Aš esu – kas?“ ir kitas. Poetės Ramutės Skučaitės eilėraščiai tokie jautrūs, mąslūs, nestokojantys vidinės logikos, skirti moksleivio vidinio pasaulio turtinimui, asmenybės formavimui. Manau, kad ši literatūrinė pamoka „Skaitome Ramutės Skučaitės poeziją“ penktokams dar kartą suteikė skaitymo džiaugsmą, malonumą bei naudą ir ugdė meninius jausmus bei emocijas. Poetės Ramutės Skučaitės poeziją moksleiviai skaitė ir pradinėse klasėse.
Literatūrinės pamokos pabaigos akcentu tapo pačios poetės žodžiai, kuriuos garsiai pakartojo šių eilučių autorė: ,,Esu laiminga, kad rašau vaikams. Jaučiu, kad tuomet iš tiesų galiu nuveikti kažką naudingą visiems. Manau, kad gera vaikų poezija reikalinga visiems. O ypač vaikui reikalinga poezija…“.
Poezija – žodžių menas, visiems ir visur reikalinga.
Tikiuosi, jog ši pamoka – susitikimas su poezija daugeliui suteikė nemažai džiaugsmo. Tik nebijokime knygai atverti skaitymo durų į pasaulį. Į savo tolimesnį pasaulį.                                                                                      Daiva Mikalauskienė
 

——————————————–

Gimnazijos skaitykloje eksponuojami mylimiausių mokytojų portretai ir keramikos darbai

Grožis, kaip ir tiesa, pradžiugina žmogaus širdį. Manau, kad mokytojų širdis spalio 5 –osios rytą pradžiugino  Lazdijų Motiejaus Gustaičio skaitykloje pradėjusi  veikti 8 -12 klasių mokinių piešinių paroda  „Mano mylimiausio mokytojo portretas“. Šios parodos iniciatorės – dailės mokytoja Jūratė Baranauskienė bei šių eilučių autorė.  Piešimo pamokų metu minimų klasių mokiniai  noriai prisiminė portreto žanrą ir stengėsi įvairių spalvų pagalba atskleisti savo mylimiausio mokytojo ryškius veido bruožus, charakterį, būdą, nuotaiką. Ir jiems tai puikiai pavyko. Parodoje eksponuojami net 32 mokytojų portretai, išsiskiriantys estetine raiška bei meistriškumu. Piešinių technika įvairi, portretai buvo kuriami pieštuku, guašu, vandeniniais dažais. Piešiniai pateikiami ant A3 ir A4 formato lapų. Reikia pasidžiaugti, kad mokiniams, piešiantiems mokytojų portretus, pasireiškė ir kūrybinė laimė, džiaugsmas bei gal net ir netikėti atradimai, nes  būtent piešiniuose gražiai atsiskleidė įdomioji bei spalvingoji mokytojo gyvenimo pusė. Dažniausiai buvo piešiamos fizikos mokytojos Akvilė Prakapienė ir Ramunė Kubilienė, istorijos mokytoja Audronė Pileckienė, muzikos mokytojos Laima Jakulevičienė bei Birutė Vžesniauskienė, dailės mokytoja Jūratė Baranauskienė, kūno kultūros mokytojai Žilvinas Eidukaitis bei Mindaugas Malinauskas ir  kiti. Piešiant savo mylimiausio mokytojo portretą, buvo ugdomas mokinių skonis, skatinami jų kūrybiniai polinkiai bei gebėjimai. Tai buvo dailės pamoka, kuri tapo įdomia tema kūrybai.
Tie, kurie neapsilankėte skaitykloje ir neturėjote galimybės pasigrožėti kūrybiškais mokinių piešiniais, dar turite laiko.
Primenu, paroda veiks iki spalio 28 d.
Ypatingai džiaugiuosi tuo, kad skaitykloje gausiai reprezentuojami keramikos darbai. Kartu su mokinių piešinių paroda  „Mano mylimiausias portretas“  čia eksponuojami ir žymios tautodailininkės Redos Vaikšnorienės darbai. Tiesa, ši menininkė jau 4 kartą eksponuoja savo neįprasto grožio darbus. Šįkart pristatomi juodos spalvos indai,  lėkštelės bei vazos.
Tegul parodų lankytojai patirs žavias ir malonias akimirkas!                              

                     Daiva                Mikalauskienė               

——————————————–

Bibliotekoje vėl šventė

Lietuvių kalbos ir muzikos mokytojoms padedant  paminėjome anglų poeto V. Šekspyro 400-ąsias mirties metines. Surengėme literatūrinę popietę, kurią pavadinome paties poeto užrašytais žodžiais  ,,Tam, kas mane skaitys ateityje…“ , kurie tarsi išpranašavo jo kūrybos nemirtingumą. 8p klasės mokiniai skaitė ir net padainavo senąja anglų kalba šio genialaus autoriaus sonetus. Mokiniai bandė atskleisti, kodėl šie kūriniai net po kelerių šimtmečių mums artimi ir suprantami. Juk sonetuose apdainuota draugystė, meilė, žmogaus bei gamtos grožis – mums iki šiol svarbios vertybės.  Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos bibliotekininkės      Danguolė Matulevičienė ir ReginaVaitkevičienė
 

——————————————–

Šekspyras vis dar gyvas

Visas pasaulis mini anglų poeto ir dramaturgo Šekspyro 400-ąsias mirties metines. Šekspyras mirė 1616 metais. Tada jam buvo 52-eji. Jis dažnai vadinamas Anglijos nacionaliniu poetu. Maždaug per dvidešimtį kūrybinio darbo metų Šekspyras sukūrė 37 dramos kūrinius ir apie pusantro šimto sonetų.Taigi didįjį kūrėją kiekvienas prisimena savaip: vieni eina apžiūrėti  kūrėjo gimtajame miestelyje Stratforde prie Eivono esančio jo vaikystės namo, kiti  pritaiko Šekspyro kūrybą šiems laikams ir su didžio autoriaus darbais vaikus supažindina repuodami,dar kiti  bando sugrąžinti klasikinį Šekspyrą. Siuvėjai pluša iki devinto prakaito – ruošia kostiumus 400-osioms poeto mirties metinėms. Rūdiškių gimnazijos IIIa kl. mokiniai balandžio 25 dieną taip pat prisiminė V.Šekspyrą ir dalyvavo integruotoje anglų ir lietuvių kalbos pamokoje, kurią vedė anglų kalbos mokytoja L.Kumparskienė ir lietuvių kalbos mokytoja V.Patinskienė. Prisiminėme V.Šekspyro biografija, panirome į jo meilės sonetų pasaulį, kurie suskambo  anglų, ir lietuvių kalbomis. Suvokėme, kad Šekspyro kūriniai – neišsemiamas įkvėpimo šaltinis. „Galbūt šio balandžio dekada, skirta Renesanso epochos iškilioms asmenybėms, paskatins visus naujai įvertinti rašytojų kūrybą, atrasti jų kūriniuose ar gyvenimo verpetuose kažką dar negirdėto ar nesvarstyto. O galbūt ir pastūmės daugelį mokytis kalbų, kuriomis rašė šie garsūs rašytojai – anglų ir ispanų – ar iš naujo atrasti šių šalių kultūrą“, – mintimis apie V. Šekspyro ir M. Servanteso dienose organizuojamų renginių lankymo prasmę apžvelgia VDU prof. dr. Ingrida-Eglė Žindžiuvienė.                                                            Parašė Monika Ugianskaitė, IIIa klasės mokinė.  Atsiuntė Rūdiškių gimnazijos bibliotekos vedėja Galina Stanievič

———————————————————–

Mokiniai bibliotekoje nenuobodžiauja

Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginiai parodė, kad bibliotekoje gyvena ne tik Viljamas Šekspyras, apie kurį buvo vedamos pamokos bibliotekoje.  Trečiokai ir ketvirtokai gana sėkmingai ieškojo bibliotekoje lietuvių ir užsienio rašytojų kūrinių, dėliojo jų knygas fojė prie bibliotekos. Su rašytojais, jų kūriniais artimiau bendravo ne tik mokiniai, bet ir jų tėveliai. Draugiškiausiomis  klasėmis  pripažintos  4b klasė (mokytoja Danutė Laužikienė), 3b klasė (mokytoja Rita Stasiūnienė), 3a klasė (mokytoja Ina Binkienė). Penktokai pasisakė, ką jie dabar skaito. Šeštokų komandos dalyvavo bibliotekoje konkurse ,,Surask knygą pagal autorių, temą“ ir  trumpai pristatyk ją. Kalbėti apie knygas , išsakant savo nuomonę, geriausiai sekėsi 6d klasės mokiniams (auklėtoja Inga Jusevič), 6c klasės mokiniams (auklėtoja Raimonda Juškevičienė). Aštuntokai dalyvavo viktorinoje ,,Kas yra Šekspyras?“ Aktyviausi Nacionalinės savaitės dalyviai buvo apdovanoti padėkomis ir ,,saldžiais siurprizais“. Akimirkos iš renginių.
Parašė bibliotekos vedėja Ana Kulevič

———————————————————

Radom !

Balandžio 25 d. Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos bibliotekoje vyko pačių bibliotekininkių sugalvotas orientavimosi bibliotekoje ir informacijos paieškos žaidimas „Radom!“, skirtas Bibliotekų metams ir Nacionalinei Bibliotekų savaitei. Šeštų klasių komandos gavo po 10 užduočių susijusių su knygų ir informacijos paieška bibliotekoje.  Mokiniai su dideliu azartu blaškėsi po biblioteką bandydami surasti atsakymus į visus klausimus. Laimėjusia paskelbta komanda, kuri surado daugiausia teisingų atsakymų ir greičiausiai juos išsiuntė bibliotekininkei.
Nors nugalėtojais paskelbti 6t klasės mokiniai, tačiau laimėjusiais pasijuto visi, nes linksmai praleido laiką ir sužinojo daug naujo.
Štai keletas mokinių atsiliepimų :
„Žaidimo metu radau įdomių knygų, kurias norėčiau perskaityti.“
„Man patiko. Pažinau biblioteką, buvo smagu, užsimaniau perskaityti knygas kurių ieškojome.“
„Buvo lengva surasti vokiškas knygas, bet sunku surasti „Nemuno šalies pasakas“.
„Buvo smagu ir manau, kad tokį konkursą reikėtų rengti dažniau.“
Balandžio 26 d. bibliotekoje susirinko skirtukų konkurso „Mano skirtukas“ bei žaidimo „ Radom !“dalyviai. Buvo paskelbti nugalėtojai ir apdovanoti padėkomis bei simbolinėmis dovanėlėmis. Parašė Gedailė Overlingienė – bibliotekos vedėja

—————————————–

Šeimų išsaugotų senų vadovėlių paroda

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu Panevėžio „Vyturio“ bibliotekoje vyksta senų vadovėlių paroda. Parodoje lankytojų laukia 53 vadovėliai. Pats seniausias parodos dalyvis – „Lietuvos istorijos vadovėlis“ išleistas 1936 metais. Iš šio vadovėlio mokėsi mokytojo Ramūno močiutė. Augustė (3a kl.) parodai atnešė vadovėlius, iš kurių mokėsi jos vyresnioji pusseserė ir mama, iš Erikos (2a kl.) atneštų vadovėlių mokėsi mamos pusseserė. Simonas (5a kl.), Aivaras (1b kl.), Meda (2a kl.), Matas (7b kl.), Domantė (5a kl.) atnešė mamų vadovėlius, Vilius (3a kl.) – pusseserės ir tetos, Rokas (6b kl.) – močiutės, Milda (2a kl.) – dėdės, o logopedė Birutė – senelių, tėvų ir vyresniojo brolio vadovėlius. Iš mokytojos Gražinos parodai paskolintų vadovėlių pradinukus mokė jos teta mokytoja, tai ypač seni vadovėliai. 
Mokiniams įdomu palyginti savo vadovėlius su tais, iš kurių mokėsi tėveliai ir seneliai. Vyresniems – prisiminti savo mokyklinius metus, atmintin įstrigusius vadovėlių tekstus ir iliustracijas.   Bibliotekos vedėja Raimonda Budnikienė

 

——————————————————————-

Konkursai ir žaidimai Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos bibliotekoje

„Knygas skaityti dar smagiau, kai tarp puslapių slepiasi ypatinga dovana! Tai supratę, nusprendėme Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos bibliotekoje suorganizuoti skirtukų konkursą „Mano skirtukas“. Nuo kovo 1 iki balandžio 1d. pirmų — aštuntų klasių mokiniai piešė skirtukus temomis: Vilnius, mokykla, knyga, biblioteka, knyga, Petras Vileišis. Konkursui pasibaigus, iš kiekvienos klasių grupės komisija išrinko gražiausius ir labiausiai temą atitinkančius skirtukus. Renginio, skirto Nacionalinei bibliotekų savaitei, metu nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti.
Balandžio 25 d. progimnazijos bibliotekoje vyks šeštų klasių mokinių komandų orientavimosi bibliotekoje ir informacijos paieškos žaidimas „Radom!“, skirtas Bibliotekų metams ir Nacionalinei Bibliotekų savaitei.
Balandžio 26 d. žaidimo  „Radom!“ ir skirtukų konkurso „Mano skirtukas“ nugalėtojų paskelbimo ir apdovanojimo
renginys.   Vilniaus Perto Vileišio bibliotekos vedėja Gedailė Overlingienė

 
 

———————————

Mitai, legendos, padavimai vaikų lūpose

„Sausio 25 dieną 17  kūrybiškiausių Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos 5-8 klasių mokinių dalyvavo bibliotekos organizuotame renginyje „Mitai, legendos, padavimai vaikų lūpose“. Pasidalinę grupelėmis mokiniai kartu su bibliotekininkėmis Ingrida Juciene ir Gedaile Overlingiene lankėsi pradinėse klasėse ir skaitė savo kūrybą. Pradinukai susidomėję klausėsi vyresniųjų sukurtų ir jų pačių skaitomų  eilėraščių, pasakų, legendų. Kai kurie ir patys nusprendė išbandyti savo jėgas kūryboje.“           Bilbliotekos vedėja Gedailė Overlingienė
 

 

——————————————-

Valanda iki vidurnakčio

„Valanda iki vidurnakčio“ – taip pavadinome vakarą Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos bibliotekoje, į kurį kalbėtis apie perskaitytą knygą susirinko mokiniai iš 7-8 klasių. Pokalbiui pasirinkome Dainos Opolskaitės knygą „Eksperimentas gyventi“.
Ši knyga, dalyvavusi Metų knygos rinkimuose, paauglių kategorijoje, sulaukė skirtingų nuomonių. „Eksperimentas gyventi“ – aštri, provokuojanti knyga. Vaikų namai, smurtas, baimė, noras ištrūkti, vienatvė, nusikaltimai, nelaiminga pirmoji meilė, skurdas, susvetimėjimas –­ visa tai supinta romane. Taigi, vėlų vasario 26-osio vakarą buvo apie ką diskutuoti. Vakaro metu skaitėme knygos ištraukas, išsakėme savo mintis apie veikėjus, atskleidžiamus įvykius, svarstėme, kaip galėtų būti, jei…, peržiūrėjome reportažus, kuriuose autorė pasakoja apie savo knygą, piešėme fraktalus ir kepėme bandeles.
Kai liko valanda iki vidurnakčio, jau buvome suplanavę, ką veiksime kitą kartą. Surašę knygas, kurios paliko didžiausią įspūdį ir yra vertos diskusijų, balsavome, kokią knygą pasirinksime kitai „Valandai iki vidurnakčio“. Dauguma norėtų kalbėtis apie R.J.Palacio knygą „Stebuklas“. Taigi, dabar skaitysime „Stebuklą“ ir žymėsimės kilusias mintis.
Po renginio sulaukėme mokinių mamų atsiliepimų. Džiaugiamės Medos mamos laišku: „Labai noriu Jums padėkoti už vakar praleistą laiką su vaikais ir už prasmingai organizuotą veiklą…, vakar klausiausi net po vidurnakčio, kokių norų, susijusių su knygomis, turi mano dukra, tai supratau, kad dar ne taip ir gerai pažįstu savo vaiką.“
Vykusioje „Valandoje iki vidurnakčio“ dalyvavo trijų mokinių mamos, bet tikimės, kad kitą kartą į diskusijas įsijungs ir daugiau tėvelių. Gajos – Marijos mama parašė: „Labai smagu buvo klausytis dukros pasakojimo, net mane užkrėtė sudalyvauti Jūsų kitame knygos aptarime.“ Skaitykime, kalbėkimės ir taip mokykimės būti jautresni šalia esančiam.
Bibliotekos vedėja Raimonda Budnikienė

—————————————————————————-

Artumas šildo

Kovo 9 – osios vakarą į Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos biblioteką susirinkusius mokyklos bendruomenės narius sušildė sukurtuose rankdarbiuose perteiktos mintys apie pavasarį ir jautrus prisilietimas prie knygų. 
Pasitikti visiems drauge artėjančias pavasario šventes pakvietė bibliotekininkės Raimonda ir Daina, technologijų mokytojai Ramunė ir Julius. Susirinkusieji buvo pasiruošę rankdarbių užsiėmimui – velykinių papuošimų kūrimui. Mokytojo Juliaus ir mokyklos berniukų paruošti mediniai kiaušiniai, panaudojus dekupažo techniką, virto spalvingais margučiais. Visi kartu džiaugėmės lietuvių kalbos mokytojos Zitos padovanotomis velykinėmis „staigmenomis“, burtais ir patarimais, kaip turėtume elgtis didžiąją Velykų savaitę. Išgirdome naujų knygų pristatymus: Lori Nelson Spielman „Gyvenimo planas“, Javier Iriondo „Nesustok kelyje“ ir Patricia McCormick „Niekada nesuklupk“.
Smagu, kad mokyklos biblioteka yra ta vieta, kurioje mokiniai, tėveliai, mokytojai ir kiti progimnazijos darbuotojai nori tobulėti, bendrauti,
prasmingai leisti laiką. 

.Bibliotekos vedėja                                                                                                                                     Raimonda Budnikienė

—————————————————————————————-

Akcija „Padovanok bibliotekai knygą“ Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje

Knyga – džiaugsmas ar kančia? Kaip pasirinkti tinkamą įdomią knygą? Ar visada bibliotekoje pavyksta rasti norimą knygą? O ką mes galime padaryti, kad bibliotekoje atsirastų įdomesnių knygų? Panašūs klausimai visą rudenį sukosi šeštų klasių mokinių ir jų klasės vadovių galvose. Daug diskutuota, konsultuotasi su lietuvių kalbos mokytojomis, bibliotekos ir informacinio centro vadovėmis. Ir nuspręsta. 
Kadangi šeštų klasių mokiniai patys iškėlė knygų trūkumo problemą, nutarta ją bandyti spręsti įgyvendinant komunikacijos modelį ir taip skatinant bendruomenės susitelkimą bendrai veiklai. Organizuota graži akcija „Padovanok bibliotekai knygą“. Mokiniai kepė įvairius saldumynus, lapkričio 27 dieną organizavo  Pyragų dieną. Akcijos metu šeštokai prekiavo savo gaminiais ir surinko beveik 90 eurų, už kuriuos gimnazijai bus nupirktos pačių paauglių pasirinktos knygos. Taip paaugliai prisijungia prie jau penktą kartą Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos akcijos „Knygų Kalėdos“ ir skatina kitus bendruomenės narius įsitraukti į šią gražią veiklą. 
Šeštų klasių mokiniai planuoja tolesnę veiklą, susijusią su knygomis: laukia pasiūlymo „Siūlau perskaityti“ įgyvendinimas: mokiniai žada kurti savo atneštų knygų, kurios jiems patiko, mažąją bibliotekėlę. Kada, kur ir kaip – dar laukiantis darbas. 
Smagu, kad mokinių pasirinkta veikla ugdo visų bendruomenės narių knygų skaitymo kultūrą ir prisideda prie visoje Lietuvoje vykstančių „Knygų Kalėdų“. Parašė Elena Lenkauskienė, lietuvių kalbos mokytoja