Rugsėjo 26 dieną Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos 6 – ų klasių ir 7 A klasės mokiniai džiaugėsi neįprasta edukacine pamoka „O jeigu sukurtume bestselerį“, kurią šioms keturioms klasėms vedė pedagogė, vaikų ir paauglių literatūros rašytoja Ilona Ežerinytė. Šios pamokos gimnazijoje vyko pagal Kultūros paso programą.
Susitikimui su rašytoja Ilona Ežerinyte mokiniai ruošėsi atsakingai bei su didele meile, kadangi rašytojai į mūsų gimnaziją atvyksta retokai.
Pamokos pradžioje rašytoja pateikė keletą svarbių savo biografijos faktų, papasakojo mokiniams apie kūrybinio kelio pradžią, knygų vaikams ir paaugliams rašymą bei atskleidė daug smagių kelių knygų siužetų bei spalvingų veikėjų gyvenimų. Bendraudama su mokiniais edukatorė pristatė užduotis, kurias jie turėjo greitai atlikti nedideliame popieriaus lape. O užduotis tokia: parašyti, kas yra baltas. Šią užduotį mokiniai turėjo atlikti per 10 sekundžių. Mokiniai ją atliko puikiai ir laiku. Akivaizdu, jog ši užduotis skatino mokinius mąstyti, sukėlė gerų emocijų bei parodė, kaip galima ją skirtingai įveikti. Antroji užduotis, analogiška pirmajai, tik jau kitame popieriaus lapelyje – parašyti, kas yra juoda. Ir čia vėl mokiniai intensyviai mąstydami ieškojo tinkamo žodžio.
Dažniausiai kūrybinėmis užduotimis siekiama originalaus rezultato, todėl ir edukatorė I. Ežerinytė, norėdama dar labiau sudominti vaikus, pateikė kūrybinį mąstymą lavinančią užduotį – burtų keliu ragino moksleivius traukti korteles, kuriose pavaizduoti žmonių bei gyvūnų veidai ir jų būsenos. Mokinys, išsitraukęs tokią kortelę, popieriaus lapelyje turėjo sugalvoti ir užrašyti esamo personažo vardą ir pavardę, kokia veikla jis užsiima ir kodėl jaučiasi nelaimingas. Iš visų mokinių sugalvotų personažų rašytoja ištraukė vieną atsitiktinį ir jis tapo pagrindiniu istorijos veikėju. Tada reikėjo sugalvoti, kaip šis veikėjas elgiasi norėdamas tapti laimingesnis, kas jam padeda įgyvendinti svajones… Mokiniams ypač patiko nenuspėjama šios edukacijos eiga, kadangi parašius trumpą edukatorės nurodytą istorijos epizodą lapeliai būdavo surenkami ir ištraukiamas vienas, kuriuo naudojantis pasakojimas buvo tęsiamas. Todėl kiekvienas stengėsi sukurti kuo įtaigesnį pasakojimą ir vylėsi, kad būtent jo įvykių versija papildys kuriamą bestselerį. Štai 6 B klasės mokinių sukurtų pasakojimų – istorijų puokštė, kurią mokiniai pradėjo kurti su rašytoja Ilona Ežerinyte, o užbaigė su savo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jolanta Patackaite.
KAIP DŽONIS DARBO IEŠKOJO
Džonis, pravarde Piratas, jau kurį laiką nuobodžiai triūsė „Aibės“ parduotuvėje, bet iš visos širdies troško įsidarbinti „Iki“ prekybos centre. Deja, jo mažame miestelyje tokio nebuvo.
Siekdamas įgyvendinti savo svajonę, jaunuolis nusprendė išvykti į Palangą. Neturėdamas nei savo transporto priemonės, nei lėšų, jis susistabdė pakeleivingą automobilį, prie kurio priėjęs apstulbo, kai išvydo, kad jį vairuoja bebras. Iš pradžių Džonis pamanė, kad jam vaidenasi nuo vakarykščių išgertų prarūgusių sulčių, bet, išgirdęs malonų kvietimą sėstis į priekinę keleivio sėdynę, pakluso. Važiuodami į pajūrį jie visai smagiai bendravo, Džonis šiam kapliadančiui atskleidė savo kelionės tikslą, todėl bebras ne tik neprašė jokio užmokesčio, bet dar ir davė vieną adresą, kur jo draugė galėjo Džonį nemokamai apgyvendinti.
Vaikinas, besigėrėdamas pajūrio kraštovaizdžiu, priėjo geradėjo nurodytą namą ir paskambino į duris. Jam ir vėl teko labai nustebti, kai jas atidarė išsipusčiusi beždžionė priklijuotomis blakstienomis. Ji svetingai pakvietė Džonį į vidų, o sužinojusi, kad vaikiną atsiuntė jos bičiulis bebras, apgyvendino jį geriausiame kambaryje ir pavaišino septyniolikos patiekalų vakariene. Sočiai pavalgęs, Džonis saldžiai užmigo plačioje, minkštoje lovoje su baldakimu…
Jaunuolis sapnavo savo išsvajotą darbą didžiulėje Palangos „Iki“ parduotuvėje, bet vidurnaktį jį pažadino keisti garsai, sklindantys iš rūsio. Jis išgirdo, kad kažkas atsargiai beldžia į grindis ir pusbalsiu maldauja pagalbos. Iki pat ryto Džonis iki pat ryto niekaip negalėjo užmigti, svarstydamas, kas yra tie žmonės, kurie naktį prašėsi išlaisvinami, todėl nusprendė paklausti beždžionės. Ši jam išdidžiai atsakė juos kalinanti turėdama tikslą, kad žmonės tarnautų gyvūnams, todėl ir jam teks paklusti jos reikalavimams. Džonio tokia perspektyva visai nedžiugino, todėl jis paskambino savo buvusiam bendradarbiui iš „Aibės“ parduotuvės ir papasakojo, į kokią bėdą pateko. Bičiulis tuoj pat suorganizavo pagalbą – atsiuntė į Palangą žymiausią to miestelio mokslininką Petrą ir garsiausią žurnalistę Eglę, kuri operatyviai šią istoriją paviešino per televiziją, o išminčius Petras sučiupo beždžionę, norėdamas ištirti jos smegenų vingius. Rūsyje kalėję žmonės buvo išlaisvinti. Džonis, besvarstydamas, ką toliau daryti, slampinėjo po tuščią namą ir netikėtai palėpėje aptiko lobį – tris kilogramus aukso. Ilgai nesvarstęs, jis auksą pardavė ir, išsinuomojęs prabangų butą, įsidarbino savo svajonių parduotuvėje „Iki“.
Padirbėjęs tris mėnesius vaikinas padarė išvadą, kad čia dirbti už minimumą visai neapsimoka, ir pasuko į „Maxima XXX“.
Keturios pamokos prabėgo nepaprastai greitai. Jos mokiniams buvo labai įdomios, o svarbiausia – sukėlė gerų emocijų ir buvo puikus atokvėpis, galimybė gyvai pabendrauti su be galo empatiška ir įdomia asmenybe – rašytoja Ilona Ežerinyte.
Bibliotekininkė Daiva Mikalauskienė
Nuotraukos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Jolantos Patackaitės
